Gegužės 30-osios vakarą Birštonas trumpam tapo poezijos centru. Čia, prie sanatorijos „Versmė“ fontano, susirinko gausus būrys poezijos mylėtojų. Jau nuo 1998 metų į kurorto kultūrinį gyvenimą įsilieję tarptautinio festivalio skaitymai šiemet vėl įrodė – geras eilėraštis vis dar sugeba sustabdyti laiką.
Šių metų festivalis „Poezijos pavasaris“ visoje šalyje ir už jos ribų skaičiuoja jau 62-ąją vasarą. Nuo pat 1965-ųjų, kai Palemone įvyko pirmasis renginys, dedikuotas Salomėjai Nėriai, o jo pirmuoju laureatu tapo Justinas Marcinkevičius, ši šventė išaugo į vieną giliausias tradicijas turinčių literatūros festivalių pasaulyje. Šįkart Birštono klausytojai turėjo progą išgirsti ne tik gerai pažįstamus Lietuvos autorius, bet ir svečius iš užsienio, atsivežusius visiškai kitokį kūrybinį temperamentą.
Nuo britiško svingo iki prancūziško slemo
Vakaro geografija stebino įvairove. Bene daugiausiai smalsių žvilgsnių sulaukė svečias iš Didžiosios Britanijos – poetas ir atlikėjas Adamas Horovitzas. Jo skaitomi tekstai, kuriuose susilieja britiška melancholija ir muzikalumas, Birštone skambėjo itin organiškai. Ne mažesnį energetinį užtaisą atskraidino prancūzų poetė Marie Ginet. Prancūzijos ir Belgijos slemo scenų senbuvė, įrodė, kad poezija nėra tik knygos puslapiai – tai judesys, balsas ir gyvas teatras.
Vietos publika itin šiltai sutiko ir Lietuvos poezijos sunkiasvorius. Nacionalinės premijos laureatas Kornelijus Platelis, kaip visada, demonstravo intelektualią, gilią ir preciziškai nugludintą lyriką. Dainius Gintalas įnešė kiek nuotaikingesnių, ekspresyvių spalvų, o jo skaitomi eilėraščiai privertė suklusti net pro šalį einančius kurorto poilsiautojus.
Paprastumas, kuris paliečia
Aldonos Ruseckaitės balsas vakarui suteikė jautraus, intymaus moteriško nuoširdumo. Programą taikliai papildė Mindaugo Valiuko kūrybiniai eksperimentai bei Tomo Vyšniausko charizmos kupini tekstai. Taip pat dalyvavo poetas vienuolis birštonietis Saulius Belickas – Brolis Bernardas.
Lietuvos rašytojų sąjungos ir „Rašytojų klubo“ organizuojamas festivalis mums parodė, kad poezija nėra skirta tik uždaroms patalpoms. Ji gyva čia – po atviru dangumi, prie Nemuno, kur žodis tampa tiltu tarp skirtingų kalbų ir patirčių.
Birštono viešosios bibliotekos informacija