Šiemet aš ir vėl poilsiavau „Versmėje“. Ir vėl prieš atvažiuodama galvoju: „Nejaugi jau 17-ti metai?!“ Mano draugystė su šia sanatorija prasidėjo turbūt 2008 metais, kai rūpestingas ir malonus darbdavys privertė (taip, taip, gėda, bet privertė!) pasisveikatinti čia savaitę laiko. Nuo tada vykstu į „Versmę“ kasmet (tik su vieno karto „nuklydimu“ į kitą sanatoriją) ir laukiu tos poilsio savaitės su dideliu nekantrumu ir išankstiniu džiaugsmu.
Todėl labai malonu, kai besišypsantys darbuotojai pasitinka žodžiais „Sveika, sugrįžusi į „Versmę!“. Nes yra šioje sanatorijoje senbuvių, kurie čia dešimtmečius dirba tose pačiose pareigose, prisimena mane, nudžiunga ir vėl sutikę, suranda laiko pakalbinti, tuo pačiu suteikdami ir man didelį malonumą pasijusti sava ir laukiama. Nors, kiek teko pastebėti, visi klientai „Versmėje“ sutinkami ir priimami maloniai, mandagiai ir nuoširdžiai, bet aš tikiuosi, kad dėmesys man, ilgametei klientei, – gal ir šiek tiek išskirtinis.
Vos įsikūrusi imu dairytis permainų. Per tą laiką nuo 2008-ųjų „Versmė“ naujinosi, gražėjo, modernėjo, todėl kasmet atvykusi aptinku kokį nors pasikeitimą. Štai šiemet B korpuse buvo renovuojami mineralinių vonių ir purvo kabinetai. Pastarųjų dar nepamačiau pabaigtų, tačiau kitur pokyčiai akivaizdūs. Vonios naujos, patogaus dizaino, su laikmačiais, persirengimo kabinos taip pat pakeistos, visur skoninga, jauku ir patogu.
Kažkokį patobulinimą, pasikeitimą atrandu ir kitur: baseino persirengimo kambaryje įrengta maudymosi kostiumų džiovyklė, valgykloje tarp serviravimo stalų daugiau erdvės. Teko akivaizdžiai įsitikinti, kad to reikėjo – vaikinas neįgaliojo vežimėlyje labai lengvai ten manevravo. Atsirado ir spintos sudėti naudotiems indams, tad padavėjoms nebereikia bėgioti po salę ir nurinkinėti juos nuo stalų. Atrodo, smulkmenos, bet jos irgi gana reikalingos kasdieniam darbui.
Nesibaigiančius ditirambus galėčiau giedoti sanatorijoje teikiamoms procedūroms. Per tiek metų savo kailiu pajutau jų svarbą ir įtaką sveikatai, todėl kiekvienai jų teikiu didžiausių brangenybių vertę.
Žinia, viskas prasideda nuo gydytojo konsultacijos, o ją šiemet suteikė ne kas kitas, o buvęs ilgametis sanatorijos direktorius, didžiulės patirties ir aukštos kompetencijos specialistas Antanas Danys. Jo įžvalgomis ir pasiūlymais pasitikiu aklai, tą, tikiuosi, daro kiekvienas, kuriam tenka įžengti į jo kabinetą. Atsižvelgdamas į sveikatos būklę ir turimus negalavimus, gydytojas paskyrė tokį procedūrų kompleksą, kuris teikė kuo didesnę naudą. Tad be mineralinio vandens vonių, masažų ir kitų jau gerai man žinomų procedūrų, pasiūlė išbandyti ir limfodrenažą bei kojų-pėdų masažą. Šios dvi procedūros derinamos tarpusavyje, nes veikia apatinę kūno dalį ir yra susiję.
Apie kraujotaką, manau, esame girdėję visi, o štai limfa jau šiek tiek paslaptingesnis dalykas. Tekėdama kūnu ji surenka ir pašalina toksinus, mažina pabrinkimus, skatina audinių atsinaujinimą, gerina kraujotaką ir t. t. Kas irgi labai svarbu, ši procedūra – vienas iš kovos su celiulitu ir odos suglebimu būdų. Ir vargo kuo mažiausiai: tereikia patogiai atsigulti, o oro pripūstos „kelnės“ nuo pėdų iki liemens tolygiai ir atsargiai spaudo kūną. Panašiai vyksta ir kojų-pėdų masažas: kojos įkištos į didžiulius „batus“, kuriuose padus maigo stamantrūs gumbeliai, o pėdos, čiurnos ir blauzdos vis švelniai spustelimos. Beje, šioje procedūroje dar gali pasimėgauti vaizdais ir kvapais, nes ji vyksta aromaterapijos kabinete. O aromaterapija taip pat viena iš tų procedūrų, kurią jau ne kartą išbandžiau ir kuri labai patiko. Juk pusvalanduką ramiai ir jaukiai pagulėti, pasigėrėti gamtos vaizdais, pakvėpuoti eterinių aliejų kvapais – didžiulis malonumas.
Po procedūrų sanatorijos klientų laukia gana ilgas vakaras. Jį galima praleisti vaikštant kurorto gatvėmis ar parku, gėrintis išpuoselėtu miestu ar ūksmingais medžiais, arba leistis į sanatorijos darbuotojų siūlomas pramogas. O jų galima pasirinkti įvairių – nuo koncertų, parodų ar edukacijų iki bingo ir protmūšio žaidimų. Pastaruosius du norėjosi išbandyti, kai subjuro oras, o lietus ir vėsa neleido klajoti po miestą. Susirinkusį nedidelį žaidėjų būrelį gera nuotaika ir azartu užkrėtė šmaikštumo nestokojantys Vita ir Džordanas. Smagu buvo ir skaičius braukyti, nekantriai laukiant to paskutinio lemiamojo, ir galvą pasukti, atsakinėjant į viktorinos klausimus. O žaidimų vedėjai dar ir prizus nugalėtojams įteikė. Tad ir vakarai praleisti įdomiai ir turiningai, ir atminimo apie viešnagę „Versmėje“ dovanėlės pradžiugino.
Pralėkusi savaitė „Versmėje“ – lyg malonus, šiltas ir spalvingas sapnas. Pavyko maloniai atsipalaiduoti, atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių, pavyko ir kūną pastiprinti, pasikrauti energijos, jėgų ir sveikatos. Šie dalykai dabartiniame gyvenime – neįkainojami, o juos gauti gana paprasta, tereikia panorėti ir šiek tiek pasistengti – savo labui, savo gyvenimo kokybei ir sveikatos naudai.
Sigutė Katkauskienė