Česlovas Iškauskas
Politiniai pajacai – nesvarbu, ar jie valstybės vadovai, ar eiliniai valdančiosios daugumos atstovai – nesivaržo demonstruoti savo nepastovumo ir juokdario esmės. Donaldas Trumpas savo stiliuje: čia jis šaukia, kad per keletą dienų sunaikins Irano branduolinius arsenalus ir patį režimą, čia lepteli, kadgi „mes laimėjome šį karą“, net nurodė, kad pergalė pasiekta jau „pirmą valandą“, nes Irane „nėra ką daugiau naikinti“, kad tai tebuvo „trumpa ekskursija“ ir t.t. ir pan.
Tačiau po dviejų savaičių šio naujo karo (turbūt devinto iš eilės, pagal D. Trumpo statistiką) Amerikos žvalgyba nepastebi ajatolų režimo kracho, ir Irano vadovybės pozicijos išlieka nepakitusios: kapituliacijos Teheranas nepripažįsta… Žvalgybiniai duomenys rodo, jog režimas „išlaiko gyventojų kontrolę“, nors Vašingtonas planavo, kad netrukus protestuotojai nušalins dvasinę valdžią, o atėję kurdai ginklu išvalys šalį nuo nepageidaujamų lyderių. Tokios viltys sustiprėjo, kai buvo užmuštas Ali Chomenėjis.
Dabar aiškėja, kad Vašingtonas neturi plano B. Agentūra Reuters tvirtina, kad jam lieka vienas kelias švęsti pergalę – surengti antžeminę operaciją. Kitaip sakant, įvesti okupacinę kariuomenę. Vadinasi, pasikartotų Vietnamo ar Afganistano scenarijai, kurie, kaip žinome, nebuvo sėkmingi. Netgi naujojo 56 metų dvasinio lyderio Modžtabo Chomenėjaus (manoma, kad jis buvo sužeistas) nušalinimas (D. Trumpas sutinka nužudyti ir jį) nereikštų valdžios kaitos Irane.
Taigi, Baltieji rūmai, kariaujantys Izraelio rankomis, neturi išeities. O jeigu taip, tai vargu ar D. Trumpui „šviečiasi“ džiugi Nobelio taikos premijos laureato perspektyva…
Pabaigai pakartosiu jau ne kartą paryškintą paralelę su kito diktatoriaus, įklimpusio į karą prieš Ukrainą, perspektyva. Putinas irgi žadėjo Kyjivą užimti per tris dienas, bet „specialioji karinė operacija“ tęsiasi daugiau kaip ketverius metus. Dingstis šiam karui irgi buvo panaši kaip D. Trumpo: priešas nori sunaikinti jo valstybę. Tuomet reikia smogti prevencinį smūgį…
Tačiau kasdienybė kitokia: Ukraina iš visų jėgų priešinasi, o Iranas atakuoja arabų valstybes ir nė neketina sudėti ginklų.
Kokia išvada? Puolamųjų grobikiškų karų net nereikia pradėti, nes anksčiau ar vėliau agresoriui jie baigiasi liūdnai.