Onė Baliukonytė
Į tautą kyla jos rauda šviesi…
Jaunom gyvybėm žuvusių prisiekiame:
Net paskutinį priešui akmenį suaižius –
Mes būsime – krauju pakrikštyti – drauge visi.
Ir mes budėsime – nūnai, rytoj, per amžius.
Minint skausmingus ir tragiškus sausio 13-osios įvykius, kviečiame prisiminti, kodėl esame laisvi, ir prisijungti prie Laisvės gynėjų dienos paminėjimo. Tuo siekiame parodyti, kad mes neužmiršome laisvės kovotojų (Lietuvos nepriklausomybės kovos dalyvių, partizanų, Sausio 13-osios žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų) aukos.
Tikrąjį lietuvių tautos ryžtą ir pasiaukojimą parodė 1991 m. Sausio 13-osios įvykiai. Jie pareikalavo nemažai aukų: apie 700 žmonių buvo sužeista, 14 žuvo.
Tai – Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, Vytautas Koncevičius.
Sausio 13-ąją- Laisvės gynėjų dieną:
9.30 val. Lietuvos valstybinės vėliavos pakėlimas ir Laisvės gynėjų dienos paminėjimas J. Basanavičiaus aikštėje.
10 val. Šv. Mišios už Lietuvos laisvės gynėjus Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje.
11 val. Fotografo, fizinių mokslų daktaro Jono Paršeliūno fotografijų parodos ,,Dviejų šimtmečių Lietuvos laisvės kovų ženklai“ pristatymas Birštono muziejuje (Vytauto g. 9). Dalyvaus parodos autorius.
16 val. Birštono jaunimo klubo vakaras ,,Filmas su arbata Birštono muziejuje (Vytauto g. 9)“. Filmo ,,Vaikai iš Amerikos viešbučio“ peržiūra.
18 val. Prisiminimų vakaras prie Laisvės laužo J. Basanavičiaus aikštėje.
Parodos autorius J. Paršeliūnas apie save ir parodą ,,Dviejų šimtmečių Lietuvos laisvės kovų ženklai“ rašo:
,,Keliaudamas po Lietuvą lankau ir fotografuoju katalikų bažnyčias, kitų konfesijų maldos namus, įvairius architektūrinius objektus, tačiau mane ypač domina Lietuvos Laisvės kovų įamžinimo ir atminties vietos bei Lietuvos totorių bendruomenių gyvenimas. Istorinė atmintis – tautos stiprybės, savasties ir ateities pagrindas. Laisvės kovotojų atminimas, jų taurūs idealai žūtbūtinėje kovoje už gimtojo krašto laisvę ir nepriklausomybę, už Lietuvos išlikimą pasaulio žemėlapyje yra ypač brangintini“.
,,Po 1793 m. įvykdyto antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Lietuvos vardas išnyko iš pasaulio žemėlapio. Lietuvą, kaip ir Lenkiją, okupavo Prūsija ir Rusija. Po metų, 1794 m., prasidėjo T. Kosciuškos ir J. Jasinskio vadovaujamas sukilimas prieš okupantus. Sukilimas pralaimėjo, bet Laisvės kovos tęsėsi – vyko 1831 m. ir 1863 m. sukilimai, tačiau tik 1918 m. susikūrė Nepriklausomos Lietuvos valstybė, kurios išlikimo teisę 1918- 1922 m. žūtbūtinėse Laisvės kovose apgynė Lietuvos savanoriai. 1940 m. po sovietinės okupacijos Lietuva vėl prarado valstybingumą, prasidėjo represijos ir bolševikinis teroras, ypatingu žiaurumu išsiskyręs Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ir po antrosios sovietinės okupacijos 1944 m. Tais pačiais metais prasideda partizaninis karas, trukęs daugiau nei dešimtmetį. Kovose žuvo virš dvidešimties tūkstančių Laisvės kovotojų. Pasibaigus ginkluotam pasipriešinimui, tęsėsi disidentinė veikla, atvedusi į visos Lietuvos Sąjūdį ir Nepriklausomybės atkūrimą 1990 m. Kaip ir 1918 m., Nepriklausomybę reikėjo apginti – vėl žuvo Laisvės gynėjai. 1991 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo prieigose žuvo savanoris Artūras Sakalauskas – paskutinioji sovietinės okupacijos auka. Visoje Lietuvoje Laisvės kovų vietas ir žuvusiųjų kovotojų atminimą žymi daugybė paminklų ir kitų su Laisvės kovomis susijusių objektų. Dalis šių Laisvės kovų paminklų pristatyti šiose nuotraukose“.
Kviečiame į susitikimą su parodos autoriumi ir aplankyti fotografo J. Paršeliūno fotografijų parodą ,,Dviejų šimtmečių Lietuvos laisvės kovų ženklai“ Birštono muziejuje.
Vytautas Šeškevičius
Birštono muziejaus direktoriaus pavaduotojas
