Česlovas Iškauskas
Jeigu viskas susiklostys palankiai, tai šių metų pabaigoje Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas susitiks Osle, kur atsiims Nobelio taikos premiją. Tokį pasiūlymą savo pranešime prieš keletą dienų paskelbė Rusijos Saugumo Taryba – strateginė agresorės institucija, kuriai vadovauja pats Putinas. Beje, priminsiu, kad jos pirmininko pavaduotojas yra ekstravagantiškais, dažnai su sveiku protus prasilenkiančiais pareiškimais garsėjantis Dmitrijus Medvedevas.
Kaip rašo britų „The Economist“, apdovanojimo priežastis gali būti „didysis susitarimas“ dėl ekonominio bendradarbiavimo, pasiektas Aliaskoje tarp dviejų šalių. Derybose buvo aptarti didelio masto verslo projektai, įskaitant išteklių gavybą Arktyje ir retųjų žemės metalų telkinių plėtrą.
Rusija pasiūlė Jungtinėms Valstijoms 12 trilijonų dolerių vertės sandorių paketą mainais už sankcijų panaikinimą. D. Trumpui buvo pasiūlytas vadinamasis „Arkties ir šiaurės išteklių lobis“, kurį planuoja išnaudoti JAV ir kitų šalių valstybiniai ir privatūs fondai. „The Economist“ suskaičiavo, kad net optimistiškiausiu scenarijumi JAV įmonės galėtų gauti tik apie 340 mlrd. JAV dolerių per metus, o ne trilijonus dolerių. Bet Maskvos pasiūlymas sužavėjo JAV prezidentą, ir derybiniai ledai pajudėjo.
Iki šiol Rusijos investicijų fondo vadovas Kirilas Dimitrijevas susitiko su D. Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu mažiausiai devynis kartus, o D. Trumpo šeimos atstovai derėjosi dėl akcijų įsigijimo Rusijos energetikos įmonėse. Suprantama, dėl šio skandalingo sumanymo ant kortos statomas ir taikos sutarties Ukrainoje likimas.
Priminsiu, kad dar gerokai prieš karą Ukrainoje Putinas buvo nominuotas šiai premijai. 2020 m. rugsėjį agentūra RIA NOVOSTI pranešė, kad paraiška gauti apdovanojimą buvo išsiųsta Rusijos rašytojo Sergejaus Komkovo vardu. Jis yra laikraščio „Prezident“ redaktorius, taip pat – Putino patikėtinis.
Nors jo atstovas spaudai D. Peskovas teigė, kad Kremlius nekėlė Rusijos prezidento kandidatūros, bet paskui pridūrė: „Jei sprendimas skirti premiją bus priimtas – puiku, nebus – irgi nieko baisaus“. Tai nuskambėjo kaip disonansas kitai iniciatyvai, pareikštai tų metų rugpjūtį: prestižinei premijai gauti buvo nominuotas ilgametis Kremliaus ir Putino kritikas Aleksejus Navalnas, kuris buvo apnuodytas „Novičiok“ nervus paralyžiuojančia medžiaga.
Priminsime, kad Putinas jau buvo siūlytas į Nobelio premijos laureatus 2013-aisiais. Tąkart jo kandidatūrą iškėlė su kriminaliniu pasauliu siejamas dainininkas, Rusijos Dūmos deputatas Josifas Kobzonas. Motyvas buvo toks: „aktyvus Putino dalyvavimas sprendžiant konfliktą Sirijoje“. Mes žinome, kas vėliau atsitiko šioje Artimųjų Rytų šalyje…
Mes puikiai žinome ir tai, kaip D. Trumpas veržėsi gauti šią premiją, siekiančią beveik milijoną dolerių, ir kaip jis dėl jos stengiasi žūtbūt nuslopinti karo veiksmus aštuntoje ar jau devintoje pasaulio vietoje – Ukrainoje. Tačiau šios pretenzijos žlunga sulig sunkiai vykstančiomis derybomis ir nesibaigiančia Rusijos agresija.
Viso pasaulio vertybės turbūt apsiverstų aukštyn kojomis, jei šis karo duetas pasidalintų Nobelio taikos premiją. Bet galų gale jis ir taip jau vartosi: karo erelis ir taikos balandis tampa iškreiptos Naujosios pasaulio tvarkos etalonu. Kur mes ritamės?