Vasario 17 d.
Užgavėnių dienomis, pradedant nuo ketvirtadienio (nuo šios dienos iki Užgavėnių visos dienos
buvo vadinamos riebiomis) žmonės stengėsi valgyti kuo daugiau mėsos. Paprotys daug valgyti
senovėje buvo kaprogoninė magiška priemonė užtikrinti būsimą gerovę ir sotų gyvenimą,
derlingumą. Paprastai paskutinę apeigų dieną (per Užgavėnes) stengdavosi valgyti 9 ar net 12 kartų.
Todėl Užgavėnių stalas, apkrautas blynais, mėsa ir dešromis, stovėdavo per visą dieną.
Vasario 18 d.
Pirmoji po Užgavėnių diena (Pelenija) buvo laikoma lyg pirmąja pavasario diena. Todėl,
simbolizuojant pavasario pradžią, tą dieną žmonės nesikeldavo su tamsa, o laukdavo, kol išauš arba
užtekės saulė, t. y. keldavosi taip, kaip pavasarį.
Prienų krašto muziejaus informacija