Šiemet minime 115-ąsias vieno žymiausių Lietuvos aviacijos konstruktorių Balio Karvelio gimimo metines. Nors nuo jo mirties praėjo beveik trys dešimtmečiai, Prienų sklandytuvų gamyklos istorijoje jo vardas išlieka vienu svarbiausių, o jo darbai iki šiol laikomi vienais reikšmingiausių Lietuvos aviacijos pasiekimų.
Vienas ryškiausių Lietuvos sportinės aviacijos kūrėjų gimė 1911 m. sausio 23 d. Anykščių krašte, Žaliosios kaime. Jis augo vandens malūnininko šeimoje, kur technika buvo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Tėvui priklausęs vandens malūnas, kurio mechanizmus suko Šventosios upės vandenys, buvo svarbi šeimos darbo vieta ir pragyvenimo šaltinis. Pirmojo pasaulinio karo metais malūnas buvo sunaikintas, tačiau šeima jį atstatė ir vėl paleido veikti. Augdamas tokioje aplinkoje, Balys nuo mažens matė, kaip veikia mechanizmai, kaip jie taisomi ir prižiūrimi. Ši kasdienė patirtis padėjo jam geriau suprasti techniką ir išugdė kruopštumą bei atsakomybę, kurios vėliau tapo svarbios jo, kaip konstruktoriaus, profesiniame kelyje
Mokslai ir profesinio kelio pradžia
1921–1926 m. Balys Karvelis mokėsi Užpalių progimnazijoje, o vėliau – Deltuvos žemesniojoje technikos mokykloje, kur pasirinko mechanikos kryptį. Jau mokyklos metais jis išsiskyrė gebėjimu suprasti techninius dalykus, domėjosi mechanizmų veikimu ir pasižymėjo gabumais dailei, ypač piešimui. Gebėjimas tiksliai piešti ir perteikti formas vėliau tapo svarbia jo darbo dalimi – brėžiniai leido aiškiai išreikšti technines idėjas ir sumanymus.
Baigęs mokslus, 1931 m. Balys Karvelis išvyko į Kauną, kuris tuo metu buvo pagrindinis Lietuvos pramonės, technikos ir inžinerijos centras. Čia jis įsidarbino Plentų valdybos dirbtuvėse mechaniku. Dirbdamas dirbtuvėse, B. Karvelis kasdien susidurdavo su įvairiais techniniais įrenginiais, jų remontu ir priežiūra, todėl įgijo daug praktinių įgūdžių. Šis darbas sustiprino jo supratimą apie technikos patikimumą, tikslumą ir atsakomybę – savybes, kurios vėliau tapo itin svarbios jo, kaip aviacijos konstruktoriaus, profesiniame kelyje.
Kelias į aviaciją ir pirmieji sklandytuvai
Lemiamas posūkis Balio Karvelio gyvenime įvyko, kai jis pradėjo mokytis Lietuvos aeroklubo Nidos sklandymo mokykloje. Nidos kopos ir palankios vėjo sąlygos tapo natūralia mokymosi erdve, kurioje jauni sklandytojai ne tik mokėsi valdyti orlaivius, bet ir iš arti pažino aerodinamikos dėsnius. Čia Balys įgijo sklandytojo B piloto ženklą, o netrukus – ir C piloto kvalifikaciją. Sklandymas jam tapo ne vien sportu ar laisvalaikiu, bet ir techniniu iššūkiu, reikalaujančiu gilaus supratimo apie konstrukciją, medžiagas ir skrydžio savybes.
Šiuo laikotarpiu aviatorių vis labiau traukė ne tik pats skraidymas, bet ir techninė sklandytuvų pusė. Jis domėjosi, kaip skirtingi konstrukciniai sprendimai veikia skrydį, kodėl vieni modeliai yra stabilesni ar greitesni už kitus. Ši praktinė patirtis padėjo jam geriau suprasti, kaip sklandytuvo konstrukcija veikia skrydžio metu.
Tarpukariu Balys Karvelis dalyvavo gaminant Broniaus Oškinio suprojektuoto sklandytuvo BrO-3 dalis. Darbas šalia patyrusių konstruktorių leido jam iš arti susipažinti su sklandytuvo gamybos procesu – nuo brėžinių iki realios konstrukcijos. Tai sustiprino jo susidomėjimą techniniais sprendimais ir paskatino galvoti apie savarankišką sklandytuvų kūrimą, paremtą ne tik teorinėmis žiniomis, bet ir asmenine skraidymo patirtimi.
Baigęs Lietuvos aeroklubo lakūnų mokyklą ir įgijęs civilinės aviacijos lakūno išsilavinimą, B. Karvelis jau turėjo tvirtą pagrindą tolesniam darbui aviacijos srityje. Laisvu nuo darbo metu jis suprojektavo ir savo rankomis pagamino pirmąjį lietuvišką sklandytuvą BK-1 „Vanagas“. Šis sklandytuvas išsiskyrė estetiška forma, kruopščiai apgalvotomis konstrukcinėmis detalėmis ir geromis skrydžio savybėmis. Pats konstruktorius jį išbandė ore ir dalyvavo varžybose, taip tiesiogiai įvertindamas savo techninius sprendimus praktikoje. Vėliau buvo sukurtas ir kitas sklandytuvo modelis, bandytas Aukštagiryje. Šie ankstyvieji bandymai žymėjo nuoseklų Balio Karvelio, kaip sklandytuvų konstruktoriaus, augimą ir tapo pagrindu vėlesniems, brandiems jo kūrybos etapams.
Karas, okupacija ir priverstinis nutraukimas
Prieš sovietinę okupaciją Balys Karvelis dirbo Aleksoto aerodrome mechaniku. 1939–1940 m. jis trumpą laiką ėjo S. Dariaus ir S. Girėno sklandymo mokyklos Aukštagiryje viršininko pavaduotojo ir vyriausiojo instruktoriaus pareigas. 1940 m. birželio 11 d. su sklandytuvu „Keva“ B. Karvelis įvykdė aukščiausius to meto sklandytojo reikalavimus.
1941 m. jis buvo įdarbintas civilinės aviacijos įmonėje „Aeroflot“ ir karą sutiko komandiruotėje Rygoje. 1945 m. gegužę Balys Karvelis buvo suimtas ir nuteistas kalėti lageriuose bei ištremtas. Priverstinio darbo metai prabėgo Tolimuosiuose Rytuose ir Sibire, dirbant aukso kasyklose ir remonto dirbtuvėse. Nors sąlygos buvo itin sunkios ir alinamos, B. Karvelis, kiek leido aplinkybės, stengėsi dirbti techninį darbą. 1954 m. jis buvo paleistas ir gavo teisę grįžti į Lietuvą.
Sugrįžimas ir brandžiausi kūrybos metai
Sugrįžęs po trylikos metų, Balys Karvelis įsidarbino Kaune – motorų remonto, vėliau Staklių gamykloje. Tuo pat metu jis atnaujino kūrybinį darbą aviacijoje. 1955 m. jo sukonstruotas sklandytuvas BK-4 „Kaunas“ tapo pirmuoju reikšmingu pokariniu Lietuvos sklandytuvų projektu. 1957 m. šis sklandytuvas pirmą kartą pakilo į orą Veprių aerodrome, o su juo buvo pasiekti pirmieji pokariniai Lietuvos sklandymo rekordai.
Vėlesniais metais B. Karvelis sukūrė BK-6 sklandytuvą, kuris buvo gaminamas serijiniu būdu. 1969 m. jis atvyko į Prienus ir prisidėjo prie aviacinių dirbtuvių kūrimo. Čia jis ėmėsi ambicingiausio savo projekto – stikloplastinio sklandytuvo. 1972 m. pirmą kartą pakilęs BK-7 „Lietuva“ savo techninėmis savybėmis pranoko iki tol Sovietų Sąjungoje gamintus analogus. Lietuva tapo viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, galinčių kurti aukštos klasės stikloplastinius sklandytuvus.
Įvertinimai, palikimas ir atminimas
Per savo kūrybinį gyvenimą Balys Karvelis sukūrė daugiau kaip šimtą sparnų profilių, taikydamas ir kompiuterinius projektavimo metodus. Jo techninis palikimas laikomas nacionalinės reikšmės dokumentiniu paveldu – BK-4 sklandytuvo brėžiniai saugomi Lietuvos aviacijos muziejuje ir yra įtraukti į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“.
1987 m. Baliui Karveliui suteiktas Lietuvos nusipelniusio konstruktoriaus vardas. Vėliau jis apdovanotas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bei Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino medaliais. Jis buvo ir Lietuvos aeroklubo garbės narys. Balys Karvelis mirė 1996 m. rugsėjo 7 d. ir palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse.
Jo sukurti sklandytuvai ir techniniai sprendimai paliko ryškų pėdsaką Lietuvos inžinerijos, pramonės ir aviacijos istorijoje. Šis palikimas svarbus ne tik kaip technologinis pasiekimas, bet ir kaip kultūrinės atminties dalis, leidžianti geriau suprasti Lietuvos techninės raidos kelią.