Vacys Staknys
Po taip vadinamo stebuklingo „čekučių skandalo“ atsiradimo ir netikėto prašviesėjimo mūsų sąmonėje bei prasidėjusios kovos su savivaldybių biudžetų grobstytojais, prasidėjo naujas etapas. Tai kolektyvinis, per 100 savivaldybių tarybų narių kreipimasis į Seimą ir Prezidentą dėl galimai netinkamo baudžiamosios teisės normų taikymo jų atžvilgiu jau dvejus metus besitęsiančiame „čekiukų“ skandale.
Kreipimosi autoriai prašo atsakyti į esminius klausimus:
*Kodėl nebuvo įvertintos teisinės aplinkybės, kad tuo laikotarpiu nebuvo konkrečios teisės normos, kurią būtų pažeidę tarybų nariai?
*Kodėl masiškai keliamos baudžiamosios bylos nesant aiškaus teisinio pagrindo, kas esą mažina visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis ir kenkia savivaldos institucijų reputacijai?
*Kodėl prokuratūra selektyviai renkasi tik 2019–2023 m. kadencijoje dirbusius tarybų narius, ir už tuos pačius nusižengimus taiko vieniems baudžiamąjį persekiojimą, kitiems civilinį, o tretiems susitaikymo su Valstybe ir prokuratūra mechanizmą?
*Kodėl nuo 1995 m. galiojęs kompensavimo mechanizmo reguliavimas neužkliuvo nei vienai Valstybės lėšų panaudojimą kontroliuojančiai institucijai? Kodėl visos viešųjų finansų panaudojimą kontroliuojančios tarnybos 30 metų teikė ataskaitas, kuriose nebuvo nustatyti pažeidimai?
Iš tiesų, situacija gan įdomi. Dešimtmečius savivaldybių tarybų nariai turėjo jiems skirtas kompensacijas už darbą pagrįsti įvairiais „čekučiais“, nors visiems buvo aišku, jog skirtos lėšos – tai savotiškas užmokestis jiems už tarnavimą juos išrinkusiems piliečiams.
Po taip vadinamo „finansinio prablaivėjimo“ Seimas panaikino ydingą praktiką ir dabar savivaldybių tarybų nariai gauna „padorų“ atlyginimą už tai, kad priima sprendimus mūsų visų gerovei kurti. Kalbinti Tarybos nariai tikino, jog juos glumina teisėtvarkos išsakomos prielaidos, kuriomis jie grindžia kaltinimus. Visgi, nors biudžeto „grobstymo“ įtarimai panašūs, teisėtvarka vieniems gailestingesnė, kitiems kertama iš peties.
Kreipimąsi pasirašę tarybų nariai „pabrėžia, kad šis viešas kreipimasis nėra mėginimas išvengti atsakomybės, jei būtų nustatyti konkretūs pažeidimai, tačiau tikisi skaidraus, teisiniais argumentais grįsto, visiems vienodai taikomo ir proporcingo teisinio vertinimo“.
Dešimtmečius galiojusi „vieša“ tarybų narių darbo išlaidų kompensavimo tvarka netikėtai virto jų įrankiu grobstant savivaldybių biudžetus.
Visiems aišku, jog dauguma tarybų narių nesąžiningai rinko išlaidas pateisinančius „čekučius“. Bet, ar tokie jų veiksmai verti baudžiamosios atsakomybės, kai dauguma jų grąžino į savivaldybių biudžetus net didesnes sumas, nei sudarė taip vadinami „svetimi“ „čekučiai“? Manau, kad pamoka išmokta.
