Vidmantas Venclovas
Šiemet, kaip niekada, Prienų „Žiburio“ gimnazistai už Valstybinius brandos egzaminus pažėrė aukščiausių įvertinimų. 16 gimnazistų gavo 23 šimtukus.
Šiame straipsnyje naujienų portalo kvitrina.com skaitytojams pristatome birštonietę Agnę Ulinauskaitę, kuri nuo 9 klasės pasirinkusi mokytis „Žiburio“ gimnazijoje gavo 4 šimtukus iš anglų kalbos, matematikos, biologijos ir chemijos. Agnė sutiko pasidalinti mintimis su portalo skaitytojais, kaip jai sekėsi visus 12 metų mokytis.
Agnės mokslai prasidėjo Birštono vienkiemio darželyje-mokykloje, po to – Birštono gimnazija, o nuo 9 klasės ji persikėlė į Prienų „Žiburio“ gimnaziją, kurioje, anot keturių šimtukų savininkės, buvo daugiau galimybių dalyvauti Erasmus projektuose.
Agnės teigimu, vienos mokytojos pasakymas, jog geresnis pažymys – tai geresnė alga ateityje, tapo savotišku tikslu gilinant savo žinias. Mergina prisimena, jog nuo pat pradinių klasių mokytis sekėsi gerai. „Turėjau didžiulį palaikymą šeimoje, jokios prievartos, tik geri pavyzdžiai“, – tikino šimtukininkė.
Nors Agnė daug dėmesio skyrė žinių bagažo papildymui, anot jos, likdavo laiko ir kitiems užsiėmimams: knygų skaitymui, fortepijono ir dailės pamokoms Birštono meno mokykloje, filmų peržiūroms. „Knygas skaitau kokybiškai, neskubėdama. Labai patinka Suomijos autoriai. Ypač istoriniai epai, fantastika, net ir romanai, pagrįsti istoriniais faktais, kurie taip pat padeda gilinti žinias, o kartu suprasti istorijos tėkmę“, – tikino „Žiburio“ gimnazijos absolventė.
Pasak Agnės, kai gyvenamoji vieta apsupta miško, o į svečius užsuka stirnos, susikuria išskirtinė nuotaika, kuri padeda susikoncentruoti ir siekti užbrėžto tikslo. Šimtukininkės teigimu, nors mokymosi rezultatai labai daug priklauso nuo paties mokinio, labai svarbu, kokie mokytojai yra atsidūrę jo kelyje. „Mokytojas turi būti ir pats „užsivedęs“, ir mokėti „užvesti“ auditoriją. Kitu atveju dialogas gali neįvykti“, – dėstė Agnė. Iš kitos pusės, anot jos, reikia prisitaikyti prie mokykloje esančio ritmo, savotiško cikliškumo. Nes kiekvienais metais sužinai ką nors naujo, žinios kaupiasi, išlieka ir sudaro bendrą bazę, kuri leidžia tobulėti. „Man toks mokyklos modelis buvo parankus“, – mintimis dalijosi Agnė.
A. Ulinauskaitė prisipažino, jog mokytis iš esmės nebuvo sunku, bet iššūkių atsirasdavo: „Man pasisiekė, nes mokytojai buvo geri, klasės draugai supratingi. Dalyvavau ne viename Erasmus projekte. Vykau į Portugaliją ir JAV, tobulinau žinias kitose švietimo įstaigose“.
Pašnekovė prisipažino, jog egzaminų maratonas buvo nelengvas: „Be streso neapsiėjo lietuvių kalbos egzaminas, nes nespėjau perrašyti darbo. Kai kuriuose egzaminuose laiko limitas buvo perpus mažesnis, nors tų dalykų sudėtingumas prilygo matematikos užduotims. Bendrai 11-12 klasėse 14 kartų tikrinau savo žinias ir gautu rezultatu esu patenkinta“.
Agnė pokalbio metu dar negalėjo užtikrintai pasakyti, kokį tolimesnį kelią rinksis, nes jai patinka ir gydytojo profesija, ir mokslininkės. „Mano senelis ir mama gydytojai. Ir man patinka ši profesija, bet iš kitos pusės, patinka tyrinėti. Pavyzdžiui, genetikos procesus. Žinau viena, bakalauro studijas tęsiu Lietuvoje, o vėlesnius žingsnius parodys laikas. Neatmetu galimybės ir vykti į užsienį“, – pasakojo pašnekovė.
Tiesa, Agnė mananti, jog, nors ir mėgsta viską planuoti, bet neretai nesilaiko išankstinio plano, jei atsiranda geresnis sprendimas. Iškart po egzaminų maratono kartu su drauge ryžosi kelionei traukiniais po Europą. 7 dienos buvo pilnos kitų pojūčių, padėjo atsipalaiduoti ir patirti naujų iššūkių.
O aš prisiminiau savo jaunystę ir mokyklos laikus. Ir supratau, jog nesvarbu, kad mūsų buvimą mokykloje skiria apie 50 metų, bet jungia noras siekti žinių, ieškoti tinkamo gyvenimo kelio ir savęs realizavimas. Pokalbio pabaigoje Agnė apibendrino mūsų diskusiją labai paprastai ir įtikinamai: „Man patinka mokytis, gilinti savo žinias“.
