Valstybės užtikrinama neteisminė mediacija Lietuvoje turi didelį potencialą tapti veiksmingu ginčų sprendimo būdu ne tik šeimos bylose. Tačiau, tam reikia visuomenės pasitikėjimo šiuo procesu. Tikėtina, kad artimiausiais metais mediacijos vaidmuo civiliniuose, administraciniuose ir vartotojų ginčuose didės, o valstybės vaidmuo šioje srityje taps dar svarbesnis.
Privalomoji mediacija šeimos bylose Lietuvoje taikoma jau beveik penkerius metus. Ši patirtis leidžia teigti, kad mediacijos proceso poveikis turi reikšmės ne tik šeimos byloms – jis atveria platesnes galimybes taikyti taikų ginčų sprendimą ir kitose srityse. Civiliniai ir net administraciniai nesutarimai, kylantys kasdienėje žmonių veikloje, taip pat gali būti sprendžiami neteisminės mediacijos būdu.
Kiekvienas iš mūsų galime susidurti su įvairiais nesutarimais – ginčas dėl žemės sklypo ribų, nesutarimai tarp bendrasavininkių dėl bendro turto naudojimo, negrąžinta skola, pažeistos vartotojo teisės ar net konfliktai su institucijomis dėl tam tikrų sprendimų. Ar tikrai vienintelė išeitis – teismas?
Vis daugiau žmonių supranta, kad ginčą galima bandyti išspręsti taikiai – derybomis, tarpininkaujant neutraliai šaliai – mediatoriui. Jei susitarimas nepasiekiamas, tik tada lieka kreiptis į teismą.
„Bylinėtis teisme – brangu. Daug išlaidų sudaro advokato honoraras, žyminiai mokesčiai, ekspertų ar vertimų paslaugos. Norime, kad visuomenė kuo plačiau naudotųsi mediacija – ne tik šeimos, bet ir kituose ginčuose. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba padeda gyventojams pasinaudoti valstybės lėšomis finansuojama mediacija ir svarbu, kad žmonės žinotų apie valstybės siūlomas galimybes“ – pažymi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė Živilė Poželienė.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priima asmenis, norinčius kreiptis dėl mediacijos – tiek šeimos, tiek kitų ginčų atvejais. Prieš kreipiantis dėl mediacijos, rekomenduojama pasinaudoti pirminės teisinės pagalbos teise – gauti konsultaciją, teisinę informaciją, padėti užpildyti dokumentus.
Mediacijos paslaugų gavimo procedūra – paprasta. Asmuo pateikia prašymą dėl mediacijos paslaugos gavimo, dokumentus, pagrindžiančius ginčo turinį, kitų šalių sutikimą medijuotis ir informaciją apie savo pajamas bei turtą. Dokumentus galima pateikti per teisinių paslaugų informacinę sistemą TEISIS internetu, atsiųsti paštu arba atvykti į įstaigos patalpas esančias Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje ir pateikti dokumentus tiesiogiai. Jeigu asmuo turi teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, jis gali gauti mediacijos paslaugas kituose ginčuose nemokamai. Tarnyba įvertina dokumentus ir, esant pagrindui, paskiria mediatorių.
Šiuo metu valstybės finansuojama neteisminė mediacija suteikiama tiems, kurių metinės pajamos neviršija 8 398 Eur. Pajamų lygis didėja priklausomai nuo turimų išlaikytinių (pavyzdžiui, su vienu išlaikytiniu – iki 11 536,20 Eur). Be to, tam tikros socialiai pažeidžiamos asmenų grupės turi teisę gauti mediacijos paslaugas neatsižvelgiant į turimą turtą ir gaunamas pajamas: tai asmenys turintys tam tikrą dalyvumo lygį, globos įstaigose gyvenantys asmenys, asmenys, kurie dėl objektyvių priežasčių (turto arešto ar taikomų išieškojimų) negali disponuoti savo turtu ir pajamomis.
Svarbu pabrėžti, kad net jei mediacija neatneša rezultato, jos taikymas netrukdo vėliau kreiptis į teismą. O jei susitarimas pavyksta – sutaupoma ir laiko, ir pinigų, ir mažiau patiriama neigiamų emocijų.
Mediacija vyksta iki 4 valandų, o jei matoma, kad galimas susitarimas – gali būti pratęsta dar 4 valandoms. Mediatorių skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, bet šalys taip pat gali pasiūlyti savo pasirinktą specialistą iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.
Svarbu pažymėti, kad nors šeimos ginčuose privaloma pasinaudoti mediacija, kuri galima tiek asmenims naudotis privačiai mediatorių paslaugomis, tiek kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediacijos paslaugų gavimo valstybės lėšomis, svarbu priminti gyventojams, jog valstybės užtikrinama neteisminė mediacija šiuo metu nėra ribojama tik šeimos santykių ginčais – galimi ir kiti civiliniai bei turtiniai nesutarimai, kuriuose efektyviai gali pasitarnauti mediacija. Nors tokia praktika dar tik formuojasi, tai – svarbus žingsnis link tvaresnės, efektyvesnės teisinės sistemos. Kuo daugiau žmonių rinksis taikų problemų sprendimą, tuo mažesnė našta teks teismams, tuo daugiau žmonių jausis išgirsti ir suprasti.
Verta priminti, kad mediacija – tai ne silpnumo požymis, o sąmoningas pasirinkimas spręsti konfliktą išmintingai. Tai – galimybė kalbėtis, būti išgirstam, o kartais – netgi išsaugoti santykius ar verslo ryšius. Todėl skatintina plėsti valstybės remiamos mediacijos taikymą ir kituose – ne tik šeimos – ginčuose, nes jos nauda – abipusė.
Parengė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
