Tremtinio Leono Vilučio atsiminimuose „Likimo mozaika“ konclageryje, tundroje buvęs leitenantas A. Žukas pasakoja įdomų atsitikimą. 1940 m. vadovybės įsakymu jam teko vesti pulką kareivių į mitingą. Orkestrui užgrojus Internacionalą, minia civilių žmonių iškėlė kumščius. Jis nesuprato, ką reiškia tokiai muzikai grojant iškelti kumščiai. Pamanė, kad miesto valkatos grasina jam ir jo vedamai kariuomenei, tad išsitraukė pistoletą ir pareikalavo pasitraukti iš kelio. Kitos dienos laikraštyje jis pasipiktinęs perskaitė žinutę, kad „fašistas karininkas A. Žukas pistoletu grasino darbo liaudžiai…“ Atėjęs pas Saugumo departamento direktorių A. Sniečkų leitenantas pareiškė, kad visa tai šmeižtas, dar pareikalavo pranešimą paneigti. O A. Sniečkus jam atsakė: „Viskas teisinga, nes aš pats ten buvau ir viską mačiau savo akimis“. Čia A. Žukas išsitraukė pistoletą ir įrėmė A. Sniečkui į krūtinę. Šis iškėlęs rankas atsistojo. Karininkui pistoletą įsidėjus į kaburą, A. Sniečkus pažadėjo viską nuodugniai ištirti ir A. Žukui pranešti. Kai apie tai jis papasakojo savo štabo nariams, šie patarė jam į butą nebegrįžti ir kuo greičiau dingti (Leonas Vilutis. Likimo mozaika, Kaunas, 1992, p. 195).
A. Žuko poelgis drąsa virpina širdį. Po tremties A. Žukas gyveno Birštone. Jo giminaičius nuoširdžiai kviečiame užeiti į muziejų, norime daugiau sužinoti apie šį drąsų žmogų, patriotą.
Vytautas Kuzmickas, istorikas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas
