2025-ieji – ypatingi, Jubiliejiniai metai viso pasaulio katalikams: keturiose Romos bazilikose buvo atvertos šventosios durys. Tai daroma kas 25 metai, tad ne vienam žmogui šis įvykis tampa svarbiausia viso gyvenimo kelione. O kas ypatingai svarbu – tas nelengvai įveikiama.
Lietuvos katalikams Romoje buvo skirtos dienos nuo vasario 28 iki kovo 4 d. Kaišiadorių vyskupijoje piligrimystės kelionę organizavo Jiezno parapijos klebonas, generalinis vikaras Rolandas Bičkauskas. Jam teko išties sunki užduotis, tą iki galo supratau tik sugrįžusi iš kelionės. Surinkti grupę, pasirūpinti 58 keliauninkų apgyvendinimu, lėktuvų bilietais bei, žinoma, dvasiniu pasiruošimu, turbūt, buvo pats lengviausias darbas. Manau, tiek aš, tiek kiti Kaišiadorių parapijos piligrimai netveriame džiaugsmu, kad mumis rūpinosi tokia stipri ir šauni klebono Rolando vadovaujama komanda: mūsų palydovai, globėjai, rūpintojai, guodėjai Rimantė Jagelavičiūtė bei kunigai Algirdas Akelaitis ir Gintas Petkevičius. Tikiu, kad pasakysiu visos mūsų, raudonkepurių, grupės verdiktą – geresnių vadovų niekas neturėjo! Aplankėme ne tik pagrindines Jubiliejinių metų bazilikas, bet ir daugybę istorinių pastatų bei vietų, apie kurias neišsenkančias, be galo įdomias žinias teikė charizmatiškasis, sąmojingasis gidas kunigas Algirdas. Jo dėka pamatėme ir išgirdome daug daugiau nei buvo numatyta programoje, ką bekalbėti apie patį skaniausią Romoje tiramisą ir gardžiausią šv. Eustachijaus kavą.
Sunkumų, be abejo, buvo. Teko keliauti traukiniu ir metro, perpildytu miesto autobusu ir žygiuoti ilgus atstumus pėsčiomis turistų pilnomis miesto gatvėmis. Silpnesniesiems grupės nariams tokie iššūkiai tikrai buvo ne pagal jėgas, tačiau ir tam buvo rasta išeitis. Jie galėjo atlikti svarbiausią dienos žygį, o paskui sugrįžę ilsėtis viešbutyje, vaikštinėti Ladispolio, kur buvome apsigyvenę, gatvėmis ar jūros pakrante. Be nuotykių, išbandymų ir nesėkmių nebuvo apsieita, bet vargu ar gali būti kitaip tokioje sudėtingoje kelionėje.
Žengdama kartu su pustrečio tūkstančio Lietuvos piligrimų gausa pro šventąsias bazilikų duris, dalyvaudama nuostabiose, dvasią pakylėjančiose mišiose, eisenose, gėrėdamasi žadą atimančiu šventovių grožiu, supratau, kad patyriau ir gavau labai daug. Tai buvo tikinčiojo dvasios sustiprinimas, pakilus džiaugsmas, kad yra tiek daug nuoširdžiai tikinčių ir nebijančių tai parodyti žmonių, susijungusių bendram tikslui. Tikiu, kad mūsų karštos maldos padės išsipildyti bendrosioms ir asmeninėms intencijoms, kad Dievas išgirs tokios daugybės žmonių troškimus gyventi taikoje ir ramybėje. Tai ir yra mano piligriminės kelionės žinia.
Sigutė Katkauskienė
