Ignas Kasperavičius
Pasakysiu tiesiai. „Čekučių“ skandalo tema man asmeniškai kelia nuostabą. Pirmiausiai. Šių skandalų pagrindas – Seimo nesugebėjimas priimti tinkamų įstatymų, kurie būtų teisingi išrinktiems Tarybos nariams ir valstybei. Bet mes, kaip visada, bėgame arba prieš traukinį, arba iš paskos. Šį kartą bėgimas iš paskos sukūrė „smėlio dėžės“ efektą.
Antra. Pritariu tiems, kurie mano, jog merai išvis neturėjo moralinės teisės pretenduoti į Tarybos narių išmokas, nes už savo darbą gaudavo atlyginimą, o savivaldybės administracijos juos aprūpindavo kanceliarinėmis ir tarnybinėmis ryšio priemonėmis, tarnybiniais automobiliais.
O dėl Tarybos nariams primestos prievolės atsiskaityti už gaunamas „už darbą“ lėšas – graudu ir juokinga. Vietoje to, kad atstovautų žmonėms, jie turėjo rinkti „pasiteisinimus“, kur išleido tuos paskirtus pinigus. Ir, aišku, dauguma „prisidirbo“. Tiesa, dauguma Birštono ir Prienų rajono savivaldybių tarybų narių pasielgė gan sąžiningai ir nemažas lėšas grąžino į savivaldybės biudžetus. Bet teismų maratonai tęsiasi, Tarybos nariai gauna baudas ir iš jų atimama teisė ne vieneriems metams būti renkamiems į atstovaujamuosius organus bei dirbti valstybės ir savivaldybės įstaigose.
Ir štai, grupė Seimo narių, tarp kurių ir mūsų krašte išrinkta Jūratė Zailskienė, įregistravo BK pataisas, kurios iškart sukėlė aštrias diskusijas.
Portalas kvitrina.com gavo skaitytojo el. laišką, kuriame rašoma, jog įregistruotos BK pataisos „sušvelnintų atsakomybę politikams, piktnaudžiavusiems tarnybine padėtimi. „Čekučių“ skandale (pavyzdžiui, nuobauda – draudimas eiti politines pareigas tampa tik „galimas“). Naujas reguliavimas – tai ne tik naujos galimybės nagrinėjamose savivaldybių „čekiukų“ bylose, bet ir pasibaigusiose“. Jo manymu, „dovanėlė“ savivaldybių „čekučių“ bylose figūruojantiems politikams atrodo tarsi „gelbėjimosi ratas teismų ir skandalų audroje skęstantiems socialdemokratams“.
Į portalo klausimą dėl BK pataisų atsakė ir Seimo narė Jūratė Zailskienė.
„Svarbiausia, noriu pabrėžti, kad Baudžiamojo kodekso pataisomis nesiekiame atleisti nuo atsakomybės. Tai noras, kad būtų daugiau teisingumo, teisingo bausmių diferencijavimo ir aiškumo.
Ši situacija jau seniai kelia daug klausimų. Ankstesnių šalies savivaldybių tarybų nariams nebuvo nustatyta vieninga ir aiški tvarka, reglamentuojanti tarybos nariams skirtų lėšų naudojimą. Kiekviena savivaldybė nusistatė savo tvarkas, kurios buvo labai skirtingos. Vienos savivaldybės nustatė, kad reikia pateisinančių dokumentų, kitos leido naudotis lėšomis be jų. Keisčiausia, kad tų savivaldybių, kurios nereikalavo pagrindžiančių dokumentų, tarybų nariai naudojo visas skirtas lėšas ir į teisėsaugos akiratį nepateko. Pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai, kurie nepristatė jokių pateisinančių dokumentų, lieka teisėsaugos neliečiami, nors gaudavo dvigubai didesnes sumas už tuos tarybos narius, kurie dabar yra teisiami. Tai vienas iš neteisingumo pavyzdžių.
Kitas momentas, bausmių neadekvatumas. Kai kurie tarybos nariai ar merai, padarę žalos valstybei už daugiau nei septynis tūkstančius eurų, teisiami civilinėse bylose. Ką tai reiškia? Sumoka baudą ir toliau dirba mero pareigose. O kitų savivaldybių merai ar tarybos nariai už gerokai mažesnes žalas valstybei yra teisiami pagal Baudžiamąjį kodeksą ir ne tik sumoka baudą, bet dar netenka teisės dirbti visose valstybinėse, biudžetinėse įstaigose. Tai dar vienas neteisingumo pavyzdys.
Dar vienas aspektas – dar 2023 m. Seimas, įvertinęs per daugelį metų susiformavusią ydingą tarybos narių lėšų naudojimo praktiką, priėmė naują tvarką, kad visų Lietuvos savivaldybių tarybos nariai gauna atlyginimus už darbą ir taip išsprendė problemą.
O tai, kas vyksta dabar su skirtingais teismų sprendimais, su nevienodais situacijų vertinimais, su skirtingų bausmių skyrimais, visuomenėje kelia daug neaiškumų. Nenormalu, kad tarybos narys, padaręs 100 ar 500 eurų žalą valstybei baudžiamas taip pat, kaip padaręs dešimttūkstantinę žalą. Šios pataisos nėra teikiamos tik šiai situacijai spręsti. Teikiant jas galvojama ir apie žalos bei bausmių adekvatumą ateityje“.
