Prienų tiltas tarpukariu (1919 – 1940 m.)

Matome 4 nuotraukas. Pirmoje Birštono muziejaus fondų nuotraukoje matome, kaip medinis tiltas atrodė 1920 m. Dar tik prieš metus juo pražygiavo kapitono Stasio Zaskevičiaus dalinys į mūšį su bolševikais Jiezne. Mūšis buvo sunkus, permainingas, bet lietuviai nugalėjo, išgelbėdami Prienus, Marijampolę ir Kauną nuo „revoliucijos viešpatavimo“. Tačiau 1924 m. galingos ledų sangrūdos nugriovė tiltą. Viena tilto dalis nuplaukė iki Birštono, kita – net iki Kauno. Po savaitės bandęs pro tilto likučius praplaukti garlaivis „Darbininkas“ buvo perlaužtas pusiau.

Medinis tiltas buvo atstatytas ir tvirtai stovėjo iki 1937 m. kovo 15 d. 5.30 val. ryto, kada vėl jį nuvertė ledo lytys. Tie momentai užfiksuoti kolekcininko Almanto Miliausko nuotraukoje. Po šio įvykio, per Nemuną  buvo nutiestas pontoninis tiltas.

1938 metais prasidėjo naujojo, pirmojo gelžbetonio tilto Prienuose statyba pagal inžinieriaus Prano Markūno projektą. 1938 m. gegužės 2 d. „Lietuvos aidas“, Nr.103 (4002), straipsnyje „Prienų tilto statyba vyksta dieną naktį“ rašė: „Daug darbo turi poliakaliai. Jie ištisas paras kovoja su kietu Nemuno dugnu. Įkalti 6 – 7,5 m polį į tokią žemę gana sunku. Kad nesusitrukdytų kiti darbai, poliakaliai dirba keliomis pamainomis – per naktį. Kiti darbai vykdomi dienos metu, dviem pamainomis. Kairiajame Nemuno krante, prie ramsčių, jau supiltas didelis kalnas žvyro. Jį veža vietos ūkininkai. Kadangi čia pat nėra arti, tenka gabenti 6 – 7 km. Su poriniu arklių vežimu ūkininkas uždirba 13 – 16 lt. Už kelias dešimtis metrų nuo ramsčių sukrauta reikalinga statybai geležis. Ten dirba geležies apdirbimo specialistai. Specialistų ir maisterių dalis yra iš Kauno ir kitur. Paprasti darbininkai uždirba nuo 5 iki 7lt. Specialistai uždirba daugiau. Apskaičiuota, kad tilto statybos darbams teks suvartoti apie 40 vagonų  geležies, 120 vagonų cemento ir apie 1200 kubinių metrų miško medžiagos. Didesnė dalis statybinės medžiagos jau yra atgabenta. Kai kurios geležys  yra net 40 – 50 m ilgumo, todėl jas tenka gabenti laivais. Netrukus darbininkų skaičius bus žymiai padidintas. Ten galės dirbti apie 200 įvairių darbininkų. Dabar kairiajame Nemuno krante nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro girgžda vežimų ratai, čerška kirkos, dunda geležinkelių vagonai ir skamba priekalų balsai.“ (Ten pat, p.8).

Kitame tų metų „Lietuvos aide“ pabrėžiama, kad Prienų tiltas – tik antrasis gelžbetoninis po Alytaus tilto Lietuvos istorijoje, kad jis bus 211 m ilgio, platumas tarp turėklų – 9 m, važiuojamosios dalies platumas – 6 m. Tiltas kainuos 1 mln litų. („Lietuvos aidas“, 1938  m. spalio 20 d., Nr. 475, p.5).

1938 m. gruodžio 20 d. Prienų tiltas jau veikė. Jį matome nuotraukoje iš kolekcininko H. Kebeikio kolekcijos. Vaizdą mums parūpino kolekcininkas A. Miliauskas.

Bus daugiau

Vytautas Kuzmickas,

istorikas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas

 Birštono muziejaus istoriko Vytauto Kuzmicko ir kolekcionieriaus Almanto Miliausko bendras projektas „Veidai ir įvykiai, praeitis ir dabartis“. Siekiame nuotraukų, istorinių dokumentų paieška, jų moksline analize, sugrąžinti iš praeities garbias istorines asmenybes, nutylėtus istorinius įvykius, ugdydami istorinę sąmonę ir demokratinį požiūrį į dabarties dalykus.