Dar prieš trejus metus sakiau, kad „Kankliukai“ – „Kanklių“ ansamblio kūdikis, kuris auginamas kaip pamaina tiems, kurie pamilo kanklių muziką ir dainas, neatsiejamas nuo kanklių. Tautiškumas ne užauginamas, jis įskiepijamas, ir tai išlieka ilgam”.
Tačiau laikas eina, ir rugsėjo mėnesį šis jaunyste trykštantis kolektyvas, vadovaujamas energija ir idėjomis kunkuliuojančios vadovės Vilmos Pučkienės, švenčia penkerių metų jubiliejų. Rodos, penkeri metai labai nedaug, tačiau per šį laikotarpį kolektyve pasikeitė daug narių.
Tai nestebina, nes dauguma jų iš Skriaudžių išvyko mokytis į šalies mokyklas, o dar dalis su tėvais užsienin. Labai gaila, tačiau, manau, kad tie keturiasdešimt buvusių „Kankliukų” kolektyvo narių tikrai su nostalgija prisimena laiką, kuomet dainavo, šoko, grojo. Be abejo, ilgam, o gal visam gyvenimui, išliks meilė tautinėms dainoms ir muzikai. Jei pasakysite, kad kolektyvas, išėjus tokiam būriui narių, tapo mažesniu, suklysite.
Šiandien sėkmingai koncertuoja 22 nariai, tačiau kitais metais vėl bus permainų, nes kai kurie išvyks mokytis, o gal į užsienį su šeima. Tačiau, kaip sakoma, nėra to blogo, kad neišeitų į gera, nes kaskart į kolektyvą įsilieja nauji dalyviai, kurie keičia išvykusius. Tai įprasta ir, pasak vadovės, toks gyvenimas, niekada negali žinoti, kokie pokyčiai bus kitais metais. Labai džiugu, kad kasmet į kolektyvą ateina daug vaikų, kurių amžius jaunėja. Štai penkerių metų jubiliejiniame renginyje su visais šoko ir dainavo Austėja, teturinti trejus metukus.
Taigi, šventinis koncertas džiugino susirinkusiuosius. Dainas keitė šokiai, o dar padavimų ir posakių šmaikštumas pralinksmino ne vieną. Savo pamainą – „Kankliukus” – atvyko pasveikinti ir 107 metus skaičiuojantis „Kanklių” ansamblis. Jie kartu su mažaisiais kartu padainavo ir pasveikino juos su gimtadieniu.
Jauno kolektyvo pasveikinti atvyko ir svečiai iš Prienų savivaldybės, vicemeras, kultūros, sporto ir jaunimo skyriaus vedėjai, Tarybos narys, Marijampolės, Veiverių ir Skriaudžių bendruomenės, Skriaudžių pagrindinės mokyklos atstovai, Veiverių seniūnas ir kiti sveikintojai, kurie džiaugiasi „Kankliukų” pasiekimais, jų dainomis ir šokiais.
Ypač kolektyvo nariai ir aplinkiniai vertina vadovės V. Pučkienės nuopelnus, nes jos skleidžiama motiniška šiluma ir mokėjimas bendrauti su jaunaisiais nariais kelia susižavėjimą. Juk tėvai Vilmai patiki savo atžalas ir žino, kad juos visada globos žmogus, mylintis mažuosius dainorius, globojantis, o kai reikia ir parodantis, ką jie daro nederamai. Dėl to jie neišeina iš kolektyvo, o jei reikia išeiti, tai tikrai ne savo noru.
Kai vaikai sveikino vadovę, jos susijaudinimą išdavė ašaros akyse. O vaikų apsikabinimas ir paprastas žodis „Ačiū” – yra pati didžiausia padėka už tai, kad kolektyvas gyvuoja ir tarsi magnetas traukia jaunus narius ne prie televizorių, kompiuterių, o puoselėti tautiškumą per dainą, šokį ir muziką.
Vilija Čiapaitė
Gaila kad ten nebuvo manes!