Kolekcininkas Almantas Miliauskas mums parodė nuotrauką, kuri gerokai suintrigavo. Meilės alėjoje besivaikščiojanti romantiška porelė, o kitoje pusėje nedidelis užrašas – „Karo atašė“. Nusprendėme to meto dokumentų, periodikos pagalba išsiaiškinti šiuos asmenis.
Latvijos karo atašė Viktors Deglavs Lietuvoje savo valstybės karines pajėgas atstovavo nuo 1937 m. birželio pradžios iki 1939 m. rugsėjo. Štabo pulkininkas leitenantas 1938 m. spalio 21 d. prezidento A. Smetonos įsaku buvo apdovanotas Gedimino III laipsnio ordinu. V. Deglavs (1902-08-05 – 1941-07-08) visą savo gyvenimą paskyrė kovai už nepriklausomą Latviją. 1919 metais, ką tik baigęs vidurinę mokyklą, stojo savanoriu į besikuriančią Latvijos kariuomenę, po metų jis jau būrio vadas, pasireiškęs kovose su bolševikais. 1928 metais už atsidavimą Latvijai buvo apdovanotas III laipsnio Trijų žvaigždžių ordinu. Tais pačiais metais įstojo į Latvijos karo akademiją. 1935 – 1937 m. – kuopos vadas inžineriniuose daliniuose, tuo pat metu redagavo Latvijos šaulių (aizsargų) žurnalą „Aizsargs“.
Po tarnybos Lietuvoje V. Deglavs sugrįžo į Latviją. Po sovietų okupacijos pasitraukė į Vokietiją, kur, būdamas patriotu ir idealistu, tikėjosi, pasinaudojęs Reichu, atkurti nepriklausomą Latviją. 1941 m. birželyje, vermachtui susirėmus su sovietais, V. Deglavs sukūrė Latvijos savigynos dalinius, kurie užėmė karines pozicijas Latvijoje ir atsisakė nusiginkluoti. Vokiečių saugumo policijos nurodymu 1941 m. liepos 8 d. V. Deglavs buvo nužudytas, paskelbiant, kad jis nusižudė. Latvių kariškis yra palaidotas Rygos Broliškose kapinėse.
Labiausiai tikėtina, kad A. Miliausko turimoje nuotraukoje latvių kariškis poilsiavo Birštone 1937 m. vasarą ir gyveno Šablausko vasarnamyje, kitoje Nemuno pusėje. Nuotraukoje šalia jo – žmona Katrina.
Vytautas Kuzmickas,
istorikas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas
Birštono muziejaus istoriko Vytauto Kuzmicko ir kolekcionieriaus Almanto Miliausko bendras projektas „Veidai ir įvykiai, praeitis ir dabartis“. Siekiame nuotraukų, istorinių dokumentų paieška, jų moksline analize sugrąžinti iš praeities garbias istorines asmenybes, nutylėtus istorinius įvykius, ugdydami istorinę sąmonę ir demokratinį požiūrį į dabarties dalykus.