„Eesti Energia“ trenkia durimis

Kol Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai nesuras sprendimo dėl „butelio kaklelio“ tarp Latvijos ir Estijos, „Eesti Energia“ (EE) nesudarinės fiksuotos kainos sutarčių Lietuvoje, kurios šiuo metu sudaro apie 20% mūsų šalies rinkos.

EE nebeapsimoka prekiauti elektra Lietuvos rinkoje, nes pagal dabartines bendros rinkos taisykles, EE gali parduoti savo pagamintą elektrą tik Estijos biržoje, o norėdami prekiauti Lietuvoje ir Latvijoje, turi elektrą pirkti čia, gerokai didesnėmis kainomis. Mat prekiauti tiesiogiai tarp šalių tapo nebeįmanoma, kai buvo sukurta Baltijos šalių bendra rinka, t.y., nuo birželio.

Todėl rugsėjo 16 d. EE valdyba nutarė daugiau fiksuotos kainos sutarčių Lietuvoje ir Latvijoje nesudarinėti, o esamų nepratęsti. Jos antrinė bendrovė UAB „Enefit“, prekiaujanti elektra mažmeninėje rinkoje Lietuvoje (Latvijoje – SIA „Enefit“), tik vykdys jau sutartus įsipareigojimus.

Pasitraukus vienam iš didžiųjų rinkos dalyvių, sumažėjusi konkurencija turės įtakos kainoms Lietuvoje ir Latvijoje, sako Andresas Troppas, EE reguliavimo reikalų vadovas. Interviu VŽ jis teigia, kad nuo liepos mėnesio iki dabar prekyba Lietuvoje ir Latvijoje EE atnešė milijoninius nuostolius, o iki metų pabaigos šie nuostoliai turėtų perkopti 10 mln. EUR.

„Lietuva ir Latvija turi elektros deficitą, nes pagamina mažiau, nei suvartoja. Tad kas padengs (mūsų pasitraukimą – VŽ)? – klausia p. Troppas, ir pats atsako – „Inter RAO“. O ji atvirai yra pasakiusi, kad jos strategija yra maksimizuoti pelną. Jei Estija nustoja fiksuotomis kainomis pardavinėti elektrą Lietuvoje ir Latvijoje, kainos kils.“
Latvijos ir Lietuvos rinkose EE dalis – maždaug 15–20%.

„Enefit“ kitiems metams jau pratęsė sutartis su puse savo klientų Lietuvoje – viso 450, bet dar tiek pat jų nebus pratęsiamos, nes nuo birželio, kai prie bendrosios elektros rinkos prisijungė Latvija, ši veikla bendrovei pasidarė nuostolinga.

Be to, pati EE turėjo didelės apimties – 1 TWh sutartį su „Lietuvos energija“ – ji taip pat nebus pratęsta. Lietuva, AB „Litgrid“ duomenimis, per metus suvartoja apie 10 TWh elektros energijos.

„Butelio kaklelis“

EE problemos priežastis – VŽ jau aptartas „butelio kaklelis“ – nepakankamas pralaidumas tarp Latvijos ir Estijos, dėl kurio tarp perteklinę gamybą turinčios Estijos ir importuojančių Latvijos ir Lietuvos atsiranda kainų skirtumas.
Šiandien „Nord Pool Spot“ biržos duomenimis, Estijoje elektra kainuoja 52,62 EUR/MWh, o Lietuvoje ir Latvijoje – 73,48 EUR/MWh. Vidutinis skirtumas tarp elektros kainų Estijoje ir Latvijos-Lietuvos rinkoje liepą buvo 8,96 EUR/MWh, rugpjūtį – 7,65 EUR/MWh.

Nuo birželio 3 d. tarp Baltijos šalių vykdomi vienalaikės galių ir pralaidumų prekybos aukcionai, vadinasi, EE savo pagamintą energiją šiandien parduoda už 52,62 EUR/MWh, tačiau jos antrinė bendrovė „Enefit“, prekiaudama Lietuvoje, elektrą iš biržos perka už 73,48 EUR/MWh.

Tiesioginių sutarčių su fiksuotomis kainomis tarp šalių nuo birželio taip pat negali būti, taigi, EE už klientams pagal fiksuotas sutartis parduodamą energiją tenka primokėti.

Pelno maržos sutartyse, kaip pažymi Artūras Šyvokas, UAB „Enefit“ generalinis direktorius, paprastai būna apie 0,5 EUR/MWh.

Seniai planuota

Anksčiau, kai veikė išankstiniai pralaidumų aukcionai, tam tikrą perdavimo apimtį buvo galima išsipirkti už fiksuotą kainą, o EE savo bendrovei „Enefit“ galėjo tiekti energiją pagal dvišalę sutartį.

Tiesa, vienalaikės galių ir pralaidumų prekybos aukcionų įvedimas – seniai planuotas veiksmas, jis patvirtintas BEMIP (Baltijos valstybių energijos rinkos ir jungčių) plane. Estijai paskelbus apie planus grįžti prie senesnės tvarkos, Latvijos ir Lietuvos institucijos reagavo itin kritiškai.

Tačiau tame pačiame BEMIP plane taip pat nurodyta, kad turėtų būti sukurtos priemonės, kad įmonės galėtų valdyti kainų skirtumų riziką, esant nepakankamam pralaidumui tarp šalių.

„Latvijos AST užvakar pasakė, kad grįžimas prie išankstinių aukcionų yra labai blogas dalykas. Mes galime pasakyti – taip, mes sutinkame, nedarykime to. Tačiau tuomet prašome įvesti finansines priemones. Svarbu tai, kad aukcionų tvarka gali būti pakeista per porą savaičių. Sukurti finansinius instrumentus gali užtrukti mėnesius, ir nėra jokio plano šiuo metu“, – sako p. Troppas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad dabartinė situacija neatitinka ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 714/2009, kuris, esant perdavimo pajėgumų trūkumui, įpareigoja sukurti finansines priemones arba taikyti išankstinius aukcionus, kas apsaugotų gamintojus nuo kainų skirtumų.

„Nužudyta rinka“

Ponas Troppas pasakoja, kad per pastaruosius metus įvairioms institucijoms yra išsiųsta dešimtys laiškų, tačiau nepasiekta jokio rezultato. EE prieš 10 dienų šiuo klausimu kreipėsi ir į Europos Sąjungos energetikos reguliatorių agentūrą.

2012 m. rugsėjį 12 Baltijos šalių rinkos dalyvių, tarp jų ir EE, ir „Lietuvos energija“, ir „Latvenergo“, pasirašė bendrą laišką, kuriame, pasak EE atstovo, sistemos operatorių „prašė pagalvoti apie tai, kaip gamintojai galėtų apsisaugoti nuo kainų skirtumų“.

„Mes juos perspėjome – jei jūs tai padarysite (įvesite atvirus aukcionus be finansinių instrumentų rizikai reguliuoti – VŽ), jūs iš tiesų nužudysite rinką. Čia yra perdavimo operatorių ir kasdienių prekiautojų rojus, bet jis užmuša rinką, nes jei gamintojas negali apskaičiuoti savo pardavimų rizikų, pardavimų jis tiesiog nebevykdo“, – kalba EE atstovas.
Pasak p. Troppo, perdavimo sistemų operatoriai – Estijos „Elering“, Latvijos AST ir Lietuvos „Litgrid“ – nesiima jokių veiksmų, nes pirmieji iš to tiesiogiai pelnosi, o lietuviams tai tiesiog neaktualu.

„Elering“ ir AST per pusę dalijasi skirtumą tarp elektros kainų Estijoje ir kitose dviejose Baltijos šalyse, kurį sumoka EE. Tačiau, kadangi Baltijos šalys sudaro bendrą vienetą Europos Sąjungos energetikos sistemoje, perdavimo tvarkos klausimus sprendžia visi trys operatoriai.

Nelikvidžios priemonės

Tuo metu Lietuvos tinklų sistemos operatorė „Litgrid“ pažymi, kad dabartiniai aukcionai – pažangiausias metodas, o finansinių priemonių rinka – yra, bet nelikvidi, ir kyla klausimas, kas ją gali padaryti realiai veikiančia.
„Būtent didžiųjų elektros gamintojų noras ir aktyvus dalyvavimas lemia finansinių priemonių rinkos atsiradimą. Finansinių priemonių rinkos atsiradimui būtina ir efektyviai veikiančios elektros biržos patirtis. Be efektyviai veikiančios elektros biržos finansinių priemonių rinka tiesiog neveiktų“, – sako Daivis Virbickas, naujasis „Litgrid“ vadovas.

Platforma finansiniams sandoriams buvusioje elektros biržoje „Baltpool“ egzistuoja jau nuo 2012 m. birželio, tačiau joje veikia tik keli dalyviai, be to, joje prekiaujama į ateities sandorius panašiu pagalbiniu instrumentu, kuriuo rinkos dalyviai gali išsilyginti kainą ir apsidrausti nuo kainų svyravimų per tam tikrą laikotarpį, bet ne tarp skirtingų šalių.
Anot p. Troppo, Estijoje finansų rinka – taip pat nelikvidi, nes joje naudojamas tokiai mažai rinkai netinkamas instrumentas – susitarimas dėl skirtumų (angl. Contracts For Difference – CFD)

„Baltijos rinkoje sukurti likvidaus spekuliatyvaus instrumento beveik neįmanoma. Tačiau jei finansų rinkoje būtų prekiaujama perdavimo teisėmis (angl. Financial Transmission Rights – FTR), kurios paremtos realia verte – perdavimo pajėgumais – situacija pasikeistų“, – sako jis.

Ponas Troppas VŽ patikino, kad AST šiandien susitikime su Latvijos „Enefit“ užsiminė apie galimybę įvesti FTR.

Kainų neprognozuoja

Algirdas Juozaponis, „Lietuvos energijos gamybos“ antrinės bendrovės UAB „Energijos tiekimas“ generalinis direktorius VŽ teigė, kad kainai įtakos turi aibė veiksnių, tad prognozuoti, ar estų pasitraukimas padidins elektros kainas, pernelyg sudėtinga.

„Rinkai įtakos gali būti, bet negaliu pasakyti, kokios. Enefit yra vienas iš didžiųjų tiekėjų, bet jei kiti tiekėjai išsidalintų rinkos dalį, nežinia, ar būtų ženklūs pokyčiai. Be to, EE neatsisako pardavinėti, bet jie tai darys biržos kaina“, – komentuoja p. Juozaponis.

Politika

VŽ jau rašė, kad Juhanas Partsas, Estijos ekonomikos ministras, rugsėjo pradžioje kolegoms Lietuvoje ir Latvijoje išsiųstame laiške pranešė dėl susiklosčiusios situacijos nurodęs „Elering“ pasirengti grįžti prie buvusios išankstinės pralaidumų prekybos.

Kaip teigia p. Troppas, „Eesti Energia“ apie laišką sužinojo tik tuomet, kai jis buvo išsiųstas, o grįžimas prie senosios tvarkos nėra sveikintinas, tačiau rinkai jis būtų naudingesnis, nei esama situacija.

„Ministras savo laiške rašė apie liberalizaciją, apie tai, kad pagaminta elektra nerealizuojama rinkoje, ir tuomet tai sumaišė su pralaidumų prekybos tvarka. Jie norėjo sudėti daug žinučių į vieną laišką ir jiems nepavyko“, – apie laišką atsiliepė p. Troppas.

„Iš tiesų EE nerūpi liberalizacija ir nelabai rūpi, ar elektra parduodama biržoje. Aišku, jei ministrai susitarė to reikia laikytis. Bet esminė problema yra vienalaikė prekyba“, – pažymėjo EE atstovas.

Šiandien ir rytoj Vilniuje vyksta neformalus energetikos ministrų susitikimas. Pono Troppo žiniomis, Estijos ekonomikos ministras p. Partsas jame turėtų iškelti šį klausimą, tačiau konkrečių rezultatų iš susitikimo EE atstovai nesitiki.

Estijai šie klausimai jautrūs dar ir todėl, kad joje 10% vartotojų, tarp kurių – ir namų ūkiai, gauna elektrą rinkos kainomis. Kainų šuoliai, atsiradę suformavus bendrą rinką ir kylantys dėl pasiūlos trūkumų, skaudžiai atsiliepia šiems vartotojams. Lietuvoje namų ūkių vartotojams elektros kainą reguliuoja valstybė.

Alternatyvos

Visa problema turi alternatyvių sprendimų. Visų pirma, „butelio kaklelį“ tarp Latvijos ir Estijos galima praplatinti. Tačiau numatyta tiesti papildoma jungtis geriausiu atveju pradės veikti tik 2020 m.

Savo ruožtu Lietuva iki 2015 m. žada nutiesti „Nordbalt“ 700 MW jungtį su Švedija, kuri prijungtų šalį prie konkurencingų Skandinavijos hidroelektrinių, o kainos Baltijos šalyse turėtų išsilyginti.

„Tai turėtų reikšmingai pagerinti visą situaciją. Bet galiu užtikrinti, kad jei nieko nebus padaryta, tuo metu mūsų čia jau nebus“, – sako p. Troppas.

Ponas Šyvokas vilties nepraranda.

„Tikiuosi, kad iki metų pabaigos tai bus išspręsta ir mes galėsime pratęsti sutartis“, – teigia jis.
„Enefit“ pernai gavo 70,1 mln. Lt pajamų, rašoma Registrų centrui pateiktoje finansinėje ataskaitoje. Šiuo metu iš „Enefit“ elektrą perka „Fazer“, „Grigiškės“, TEO, „NEO Group“,  „Žemaitijos pienas“ ir kitos bendrovės – viso apie 900.

MATAS NOREIKA

Taip pat skaitykite