
kvitrina.com
Kasmet tapybos studijos „Antaniniai obuoliai“ nariai tradiciškai Nemajūnų prieigose susiburia ir atiduoda duoklę šiam kraštui. Tai menininkai, kurie tik jiems suprantama kalba ir įžvalgomis tapo gamtos apsuptyje tik jiems jaučiamų spalvų ir atspalvių regėjimų ir įžvalgų darbus. Juose tarsi nesuderinamos spalvos lyg savaime susiderina, susilieja ir verčia įdėmiau žvelgti į darbus, kurie mintimis nuneša ten, kur savo tiradomis lepino paukščiai, kur derino „instrumentus“ žiogai, kuriems pritarė švelnūs vėjo šiurenamos išdžiūvusios žolės garsai. Kažkur girdimi raibuliuojančių bangelių teškenimo garsai privertė skirtingų pomėgių, profesijų, amžiaus menininkus su vedliu, mokytoju, patarėju, daugeliui žinomu menininku Antanu Obcarsku kurti tai, kas nuveda į meno labirintus.
Vasaros plenero metu dalyviai per devynias dienas sukūrė po 6–8 darbus, kurie buvo gana skirtingi. Jie skyrėsi ne tik originalumu, bet ir savitų motyvų, atspindinčių pačių dalyvių vidines įžvalgas, elementais.
Beje, darbuose galima įžvelgti baltiškų motyvų, abstrakcijų, simbolizmo, asambliažo elementų. Daug moderniojo meno detalių plenero dalyviai puikiai sudėliojo ir sujungė į visumą.
Taip pat kai kuriose drobėse galima įžvelgti originalaus ir savito bei individualaus braižo elementų, kuriuose atpažįstami Nemajūno miestelio namai, erdvės. O dar geriau įsižiūrėjus ar net gerai įsijautus galima pamatyti šiam kraštui būdingus architektūros elementus.
Taigi pleneras „Vasara Nemajūnuose 2024“ paskutinius akordus paliko žiūrovui. Juk šie 10-ties Antano Obcarsko tapybos studijos „Antaniniai obuoliai“ narių: Augustés Daškevičiūtės, Raimondo Karčiausko, Indrės Kazlauskaitės-Nefės, Kristinos Martišienės, Ugniaus Motiejūno (plenero komisaro), Neringos Pavilonytės, Ignės Pleškutės, Jolitos Puronaitės-Lubienės, Dainoros Ramanauskienės ir Antano Obcarsko (plenero kuratoriaus) darbai iki rugsėjo vidurio lauks kiekvieno, kuriems patinka modernusis menas.