Jonas Kavaliauskas
Naujoji švietimo ir sporto ministrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė išplatino pranešimą spaudai lyg ir nuramindama švietimo bendruomenę dėl trečiųjų gimnazijų klasių. Pavadinimas skamba labai optimistiškai ir protingai: „Vieneri demografinių svyravimų metai neturi nulemti gimnazijos likimo“, bet pačiame pranešime vėl pridėta „lakiojo smėlio“ dovanų.
Pranešime spaudai rašoma „Nuo rugsėjo 1 d. mokyklos galės sudaryti III gimnazijos klasę mažesnę kaip 21 mokinys, jei praeitais mokslo metais toje mokykloje 8 klasėje ir I gimnazijos klasėje buvo ne mažiau kaip po 21 mokinį arba 8, I gimnazijos ir II gimnazijos klasėse besimokančių mokinių skaičiaus vidurkis buvo ne mažesnis kaip 21 mokinys. Mažiausias leidžiamas mokinių skaičius – 12“.
Realistiškai skambantis skaičius 12 apauga papildomomis sąlygomis, kurios vėl tinka tik didelių miestų mokykloms, bet ne kaimo vietovių. Kas per gudravimai ir norai prieš rinkimus atrodyti geriau, nors realiai konservatoriai toliau tendencingai bando sunaikinti vidurinį ugdymą šalies kaimo vietovėse?
Gal užtenka mulkinti Lietuvos žmones ir pradėti į švietimą žiūrėti kaip į ugdymo funkciją, o ne verslą. Leiskit savivaldybėms pačioms spręsti dėl mokyklų tinklo ir jo reikalingumo. Užtenka pagal Vilniaus kurpalį šokdinti visą Lietuvą. Lietuva – ne tik Vilnius.
Ministre, išlįskit iš savo kabineto A. Volano gatvėje ir atvykite pas mus į Jiezno ir Stakliškių gimnazijas. Pabendraukit su mokytojais, mokiniais, čia gyvenančiais žmonėmis ir gal tada suprasite jų lūkesčius. Gal tada galėsit įvertinti realią padėtį ir vidurinio ugdymo svarbą tokioms vietovėms. O mokinių pasiekimai šiose gimnazijose ne prastesni nei visoje Lietuvoje, nes ir čia dirba patyrę pedagogai.
