Kaip pati autorė teigė, šia paroda ji norinti pristatyti savo kūrinius kaip „atsivėrimus”, nes tai, ką menininkas vaizduoja savo darbuose, savotiškai atspindi dailininko vidinį pasaulį, slapčiausius vaizduotės ir minčių kampelius. Menininkė kuria batiką, darbus iš veltinio, gobelenus, instaliacijas, fotomontažus, mini tekstilę, interjerą, tapo.
Menininkės darbai eksponuojami dviejose patalpose. Žvelgiant į kiekvieną darbą suvoki, kad kiekvienas vertas dėmesio, verčiančio susimąstyti, kiekviename pajusti gilesnę prasmę…
Laimutė į savo darbus įlieja tai, kas trykšte trykšta iš jos vidaus. Ir atrodo, jog blukinant ir naikinant audinio spalvą brūkšneliais, taškeliais, dėmelėmis, naudojant „stencil“ techniką iš tamsaus audinio tarsi sklinda šviesa. Tačiau autorė prisipažino, jog ši technika, yra gana sudėtinga, nes ne ten brūkštelėjus ar palietus audinį, jis gali netekti žavesio.
Ypač šiluma ir švelnumu padvelkė darbai, pagaminti iš vilnos. Ažūriniai raštai iš vilnos atrodo trapūs ir nepakartojami. Autorė papasakojo, jog darbas prie šių paveikslų reikalauja daug laiko ir stiprių rankų, nes jie atliekami adatos ir sauso vėlimo metodu.
Laimutė Kozlovienė, Lietuvos dailininkų sąjungos bei Tekstilininkų ir dailininkų gildijos narė, 1981 m. Vilniaus universitete baigė prekybos ekonomikos studijas, 1991 m. – Maskvos neakivaizdiniame liaudies menų universitete vaizduojamojo meno, o 2000 m. – Vilniaus dailės akademijoje tekstilės studijas.
Apžiūrėjus parodą ir išklausius pasakojimų apie darbus ir jų atlikimo metodiką tegaliu pasakyti, kad autorė dar mus nustebins naujais darbais, kuriuos sukurs atradusi naujų technikų. Juk menininkas, neįdėjęs dalelės sielos dvelksmo į kūrinius, neprivers darbų kalbėti nebylia kalba su lankytojais.
Vilija Čiapaitė
