Vilija Čiapaitė
Kaskart, vykdama į Naujosios Ūtos Serbentinės kaime esančią Aldonos Lietuvininkienės sodybą, jaučiuosi pakylėta. Čia laikas tarsi sustojęs, nes gali pasigrožėti natūraliu gamtos grožiu, pievomis, džiūstančio šieno, sumišusio su šiais metais anksti pražydusių liepų kvapais. Kieme išsirikiavę padargai jau ilsisi, mat dabar žemės ūkio darbus atlieka technika. Malonu prisiliesti prie klojimo, kurio asla mena, jog čia jau devynioliktą kartą ją mina mėgėjų teatro šventės artistai, o pro plyšius sudžiūvusio šieno dulkes vaikantis vasaros vėjukas kužda, kad gyvenimas juda, verda.
Šiais metais klojimo teatrų festivalis „Vėtrungė 2024“ sujungė dvi datas, kurios veste veda į nuotaikingus, pakeliančius nuotaiką, verčiančius susimąstyti spektaklius. Šį kartą į festivalį atvyko Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro teatro kolektyvas „Žaltvykslė“ (rež. Angelė Jaruševičienė) su spektakliu pagal Viktorą Galinaitį „Vaiduokliai“, VšĮ LASS Šiaurės rytų centro Panevėžio miesto suaugusiųjų dramos studija „Arka“ (rež. Rima Žostautienė) su nuotaikingu Vytautės Žilinskaitės humoreskos „Neklaužada“ inscenizuotu vaidinimu, Prienų KLC Naujosios Ūtos laisvalaikio salės mėgėjų teatras „Vėtrungė“ (rež. Anelė Lukjančuk) su vaidinimu pagal Kristijoną Donelaitį „Vasaros darbai“, Birštono savivaldybės Siponių krašto bendruomenės teatro grupė (scenarijaus autorė ir režisierė Asta Letkauskienė) su interpretacija pagal J. Žemaitės kūrinį „XXI a. Kurmelis“, VšĮ Trakų kultūros ir meno centro Dusmenų kultūros namų dramos mėgėjų kolektyvas „Dusmena“ (rež. Rima Karsokienė) su spektakliu pagal Edmundą Untulį „Kur dėti trečią“ (II dalis) ir Varėnos raj. Žilinų kultūros centro teatras „Vijūnė“ (rež. Dalia Šmigelskienė) su (anot autoriaus) Kazio Binkio vienaveiksme tragedija.
Šventinės akimirkos
Šventę pradėjo charizmatiškasis Tautvydas Vencius. Jis patvirtino, jog šie ir kiti metai Klojimo teatrui „Vėtrungė“ yra ir bus ypatingi. Šiais metais Naujosios Ūtos laisvalaikio salės mėgėjų teatras „Vėtrungė“ švenčia 35 metų jubiliejų, o kitais metais klojimo teatrų festivalis „Vėtrungė“ švęs XX gimtadienį. Kiti metai bus dar ypatingesni ir tuo, nes jau penktąjį kartą bus giedamas Klojimo teatro šventės himnas. „Kitais metais visi turės būti mintinai išmokę tekstą“, – pajuokavo Tautvydas. Būtent jis šiam festivaliui ir sukūrė žodžius, kurie, pritariant Olgos Paukštienės pravirkdytam akordeonui, subūrė visus bendram giedojimui:
Serbentinės klojimas gyvuoja,
Kvepia šienas ir širdžiai smagu,
Čia kaimynai, vaikai ir anūkai
Susirinkę vėl džiaugsis teatru!..
Beje, vos tik įžengus į kiemą visų laukė vaišingasis stalas, ant kurio puikavosi pūstažandžiai sūriai ir šviežias, ką tik bitučių suneštas medus, gardi gira ir šaltas gardus vandenėlis.
Daugelį nustebino, kaip ir buvo paminėta renginio metu, improvizuota kryželiu siuvinėtų darbų paroda, kurią atvežė Aldona Stadaliūtė-Verbickienė. Ji pasakojo, jog gimė visai netoli Serbentinės kaimo, lankė Naujosios Ūtos pradinę mokyklą, o šiuo metu gyvena Vilkaviškyje. Ten turi savo muziejų.
Tarp susirinkusiųjų dalyvavo Seimo narys Andrius Palionis, kuris kasmet aplanko ir stebi klojimo teatro festivalio pasirodymus, Prienų rajono savivaldybės vicemerė Jūratė Zailskienė, Prienų rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjas Rimantas Šiugždinis, Prienų KLC direktorė Virginija Naudžiūtė ir daug svečių iš mūsų krašto bei įvairių Lietuvos kampelių…
Be abejo, koks festivalis be tradicinės šiupinienės, kuria vaišinosi kiekvienas ir dalinosi matytų spektaklių scenomis!
Kiekvienas spektaklis buvo savaip įdomus, verčiantis tai juoktis, tai pažvelgti į praeitį. Tuo ir mieli tokie festivaliai, kaip šis, savo autentiškumu išsiskiriantis iš kitų, nes technologijos, civilizacija baigia išguiti iš kaimų tokias vietas, kur gali patrepsėti asla, pasivolioti grendyme suvežtame išdžiūvusiame šiene, pamatyti padargus, kurie buvo neatsiejami kaimo žmogaus gyvenime. Tad tokias vietas reikia branginti, kaip ir klojimo teatrų festivalį „Vėtrungė“, kuris neatsiejama viso to dalis.
