Dešimtasis pleneras „Gyvenimas Dievui“ Davatkyne vėl užvertė kalendoriaus lapelį.
Koks jis buvo, ką pamatė dailininkai, skulptorius, fotografas? Kiekvieną kartą dailininkas atranda tai, kas priverčia paimti teptuką ir nutapyti tai, kas viduje tarsi apverčia gamtos sukurtus stebuklus aukštyn kojomis. Lai dailininkai neužpyksta, tačiau šį kartą tik vieno kito piešiniai buvo pagauti spalvų muzikos, o kituose jautėsi pilkuma ir atrodė, tarsi besikankinanti rudeniu gamta pavogė iš jų spalvas ir paliko tikras, rudeniškas.
Tačiau tai mano nuomonė ir, atrodo, gamtos pavogtose spalvose dailininkai mokėjo atrasti kažką neapčiuopiamo, subtilaus. Žvelgdama į laiko ir gamtos nušiurintas sienas, ant kurių pakabinti darbai, tarytum susiliejau su jais ir suvokiau, kad jie ten ir turi būti…
Plenero uždarymas. Jis kas kartą būna malonus tiems, kurie susirenka įvertinti menininkų darbų, ir artimiau su jais susipažinti. Šį kartą plenere dalyvavo Alfonsas Vilpišauskas, kuratorius ir, kaip pabrėžė charizmatiškoji poetė, muziejininkė Aldona Ruseckaitė, metras, dailininkai Eimutis Markūnas, Aušra Anziulytė, Ausma Bankauskaitė, Arvydas Palevičius, Kristina Jatautaitė, Simona Lukoševičiūtė, Petras Lincevičius, fotomenininkas Remigijus Treigys, tautodailininkė Rimantė Butkuvė ir skulptorius Kazimieras Sigitas Straigis. Tai jie plušo, bendravo su gamta, su šilavotiškiais ir šeimininkais Danguole ir Kostu Lincevičiais. Plenero uždaryme dalyvavo ir Kauno valstybinio dramos teatro aktorius Henrikas Savickis, kuris ne tik dainavo, bet ir, pirštais braukdamas per gitaros stygas, sugebėjo prižadinti slapčiausias polėkio mintis. Kaip pasakė poetė Aldona Ruseckaitė, girininkų girininkas Vidmantas Dereškevičius taipogi pabandė savo meninius gebėjimus, tačiau suvokęs, kad jam mielesnis miškas – kiekvienam plenero dalyviui padovanojo ant alksnio šakos sumautų baravykų. Šis, dešimtasis pleneras, ilgam išliks atmintyje ir Petrui Lincevičiui, nes metras Alfonsas Vilpišauskas, tarsi laukdamas, kol šilavotiškis sustiprės ir galės vadovauti būsimiems plenerams, pagaliau visas regalijas perdavė jam, jaunam dailininkui.
Po menininkų pristatymo kiekvienas galėjo artimiau pabendrauti su plenero dalyviais ir pasidžiaugti paskutinėmis vasaros dienomis, kurios vis dar švytėjo darželiuose žydinčiomis gėlėmis ir, nulenkusios galvas, tyliai meldėsi.
Vilija Čiapaitė
Labai tiksliai apibūdinta.