Rūta Vainienė
Komentaras Lietuvos radijui
2013-08-13
Mano geras bičiulis savo paskyroje socialiniame tinklapyje pasidžiaugė, kaip Lietuvoje suklestėjo baidarių verslas. Ir svarbiausia, ką jis pastebėjo, kad baidarių nuomotojai išvalo upes nuo įlūžusių medžių, įrengia stovyklavietes ir netgi surenka šiukšles, kurias vis dar palieka nemandagūs poilsiautojai. Teikdami visiškai privačią paslaugą, baidarių nuomotojai sukuria gerbūvį ir aplinkiniams, teikia, kaip parašyta ekonomikos vadovėlyje, viešąsias gėrybes.
Tačiau skirtumas nuo vadovėlinių tiesų yra tas, kad anot vadovėlio, viešąsias gėrybes gali teikti tik valdžia, nes rinka tokių viešųjų gėrybių negali pateikti dėl savo savanaudiškos prigimties. Būtent todėl reikia iš žmonių rinkti mokesčius, kad valdžia apmokėtų už upių išvalymą, pakrančių sutvarkymą, pakelių šienavimą ir šiukšlių surinkimą. Tačiau paprasčiausias baidarių nuomos pavyzdys byloja ką kitą.
Sakysite, baidarių nuomotojai veikia iš egoistinių paskatų, nes sutvarkę maršrutus ir pakrantes gali tikėtis daugiau klientų? Tikrai taip, bet juk tame ir yra didysis rinkos veikimo grožis ir stebuklas, dar Adamo Smitho pavadintas nematoma ranka. Siekdami savo asmeninės naudos, verslininkas ne tik palieka savo klientą laimingą, bet ir sukuria gerovę tiems, kurie baidarėje niekada nesėdėjo ir už paslaugą nemokėjo, taip sakant, „zuikiams“. Tiems, kurie iš gretimo kaimo atėjo išsimaudyti išvalytoje pakrantėje ar išsikepti dešrelių švarioje stovyklavietėje. Ir visiems mokesčių mokėtojams, kuriems nereikėjo mokėti mokesčių gamtosaugininkams, komunalininkams, kad šie padarytų už pinigus tai, ką be mokesčių mokėtojų pinigų padarė baidarių nuomojai.
Tokio rinkos efektyvumo pavyzdžių yra apstu kiekviename žingsnyje. Lauko kavinė apsodins gėlėmis aplinką ir apsišluos. Viešbutis pasirūpins vaizdu per langą ir žolę pjaus dažniau, o medžius genės nelaukdami audros. Prekybos centras ne tik įrengs stovėjimo aikštelę, bet ir suremontuos aplinkinius kelius. Gamykla ne tik gamins trąšas, bet įsteigs ambulatoriją ar vaikų darželį. Galų gale, pasiturintis kaimynas savo lėšomis suremontuos laiptinę. Apibendrinant, ekonominis aktyvumas atneša naudos ne tik tiesioginiams vartotojams, bet ir aplinkiniams.
Tačiau tokie teigiami rinkos veikimo padariniai dažnai lieka nepastebėti. Egzistuoja išankstinė nuostata apie verslo godumą, ir tai neleidžia pamatyti gyvenimo tikrovės su visomis jos spalvomis. Tada net į labdarą žvelgiama įtariai, mintyse paklausiant, „o kas už to slypi, kokia paslėpta nauda?“ Į pirmą vietą iškeliami vadinamieji neigiami rinkos išoriniai poveikiai, tokie taip triukšmas, tarša. Tada verslą skubama apmokestinti ir sureguliuoti. Žinoma, kad egzistuoja ir triukšmas, ir tarša. Tačiau ir šioms problemoms spręsti rinka turi savo receptą – tai nuosavybės ribų paisymas. Kiek vėlgi nutylėtų atvejų, kai gamykla pakeičia kaimynystėje veikiančios mokyklos ar gyvenamojo namo langus. Kiek neafišuojamų pavyzdžių, kai gyvenamajame name veikianti kavinė tvarko viso namo gerbūvį, izoliuoja sienas.
Taigi, „zuikiai“ gaudomi tik viešajame transporte. Rinkos sąlygomis, savo kelionės tikslą pasiekia ir važiuojantys autostopu. Nes kai daug važiuojančių, atsiras ir galinčių pavežti. Pritaikykime analogiją visai ekonomikai. Ir tada turėsime atsakymą, kas rinkoje pasirūpins neįgaliaisiais, seneliais ir kas teiks „viešąsias gėrybes“.
