Paskutinės liepos mėnesio dienos rytmetį Prienų ir Birštono krašto žmonių būrelis, gerbiamam Seimo nariui Andriui Palioniui pakvietus, aplankė kraštiečių – habilituoto humanitarinių mokslų daktaro Jono Kazlausko ir iškilaus tautos poeto Justino Marcinkevičiaus – kapus Saulės ir Antakalnio kapinėse Vilniuje.
Jaukiai žibant atminties žvakelėms, baltam gladiolių ūkui apkritus antkapių akmenis, maldos žodžiams ir poezijos posmams susiliejus, regis, suvirpo Nesaties siena, skyrusi Išėjusiuosius nuo čia esančiųjų, atsivėrė Atmintis, gaivinančio lietaus akimis prie kiekvieno pasilenkė Meilė. Meilė Gyvenimui ir žmogui, tiesiančiam ranką šalia esančiam, kad būtų saugiau…
Dvi išmoktos Nušvitimo pamokos – trumpos, bet išminties srovenimu nepamirštamos, kaip ir toji Poeto tiesa: „… ir tamsa – ne pabaiga, o tik šviesos tąsa, kuri gyvybę su mirtim sutaiko“. (J. Marcinkevičius)
St. Juršienė
