Vėl pavasaris. Džiaugiamės jo sulaukę ir, žinoma, visi norime būti sveiki ir gyventi visavertį gyvenimą, todėl kovo 13 dieną Birštono TAU bendruomenė susitiko su žolininku Virgilijumi Skirkevičiumi.
Išgirdome daug įdomių dalykų apie žmogaus sveikatą, apie tai, kaip vertinti savo susirgimus, apie organų poras ir pan. Sužinojome, kad tarpusavyje susiję klausa ir inkstai, akys ir mūsų kepenys ir pan. Virgilijus mūsų visuomenės gyvenime įžvelgia amžino pavasario kultą. Jo nuomone, per daug sureikšminama jaunystė, išorinis grožis, per daug spoksoma į ekranus. Fitoterapeutas teigia, kad mums per mažai tamsos, susikaupimo. Net valgyti reikia mokėti: padėkoti, pasimelsti ir ramiai kramtyti. Mes per daug skubame.
Virgilijus žmogaus imunitetą sieja su jo gyvenimu. Pirmais septyniais gyvenimo metais vaiko imunitetą formuoja mama. Žmogui labai svarbus ryšys, saugumo garantas. Žolininkas prisiminė, kaip jo šeima rūpestingai slėpė nuo jo, tuo metu dar berniuko, kad papjovė geriausią draugą – veršiuką, kaip jis liūdėjo. Virgilijus šypsosi, kad net melžiama karvė galėdavo nuraminti, jei prie jos prisiglausi, nes melžėja tuo metu girdėdavo karvės pilve vargonus gaudžiant. O vaikams reikia to nusiraminimo dar labiau, reikia lytėjimo ir gyvų potyrių. Gydydavo ne tik karštas pienas su medumi ir sviestu, bet ir tas saugumo, pasitikėjimo pojūtis, kurį sukurdavo tėvai.
Žmogui pasveikti visada padeda vidinis gydytojas. Tiesiog reikia duoti impulsą, kad jis imtųsi veiklos. Va tada ir veikia visi gydymo metodai (karštas pienas, kojų mirkymas, taurės ir pan.) Mūsų gyvenimo esmė yra judėjimas. Labai svarbi mamos meilė, kuri paskui perauga į meilę kitam žmogui. Tas, kas nepatyrė motiniškos meilės, niekad nesugebės kažko pamilti, jis reikalaus tik dėmesio sau, netikės, kad gyvenimas yra gražus, o tada ir neliks noro gyventi, nusilps imunitetas.
Virgilijus mano, kad niekada nereikia rūpintis, kaip atlyginti savo skriaudėjams. Tai už mus padarys gyvenimas. Reikia tikėti ir pasitikėti Kūrėju. Žolininkas pateikė keletą rekomendacijų, kaip valyti organizmą, keičiantis sezonui, kaip pastiprinti save. Susitikimas pralėkė akimirkniu. Išsiskyrėme susidomėję, tikėdamiesi naujo susitikimo, kuris, žinome, tikrai įvyks. Visi nekantriai jo lauksime.
Birštono TAU dekanė A. Ferevičienė
