Birželio 27 dieną (ketvirtadienį), 14.30 val., į Birštono Kurhauzą (B. Sruogos 2) rinksis Lietuvos ir Lenkijos lokalinių tyrinėjimų istorikai, muziejininkai, garbių krašto ir visos Lietuvos bajorų ainiai, kultūros darbuotojai, kraštotyrininkai, žingeidi mūsų bendruomenė. Birštono muziejus, šiuos metus skirdamas 1863 m. sukilimui, įsijungia į aukščiausią muziejaus kūrybinės veiklos formą –mokslinę konferenciją „Kaimyniniai kraštai kovoje už laisvę 1863-1864 m. Viltys, netektys ir tragedijos“.
Vieta konferencijai pasirinkta neatsitiktinai. Turime būti dėkingi savivaldybės vadovams, pradėsiantiems šią konferenciją, už suteiktas patalpas, už parodytą dėmesį. 1862 m. liepos 21 d. čia, šalia stovėjusioje senojoje kurorto salėje, rinkosi Lietuvos ir Lenkijos politinis ir kultūros elitas, pritaręs ruošiamam sukilimui. Nemažą įtaką sukilimo eigai turėjo Europos didžiųjų valstybių trypčiojimas vietoje, nenoras suteikti pagalbą sukilėliams. Kauno apskrities archyvo direktorius, istorikas Gintaras Dručkus atskleis naujausius savo tyrinėjimus šia tema. Jo kolegos, Suvalkų valstybinio archyvo vyr. mokslinio bendradarbio Andžejaus Matusievičiaus mokslinio pranešimo tema labai įdomi ir patraukli – „Kasdieninis Augustavo gubernijos gyvenimas 1863-1864 m. sukilimo metu“. Konferencijoje dalyvaus ir daug bajorų. Sudomins Kauno krašto bajorų vado, Kauno civilinės metrikacijos skyriaus vadovo, o dar ir žymaus praėjusio šimtmečio 7-ojo dešimtmečio rokerio Kęstučio Ignatavičius pranešimas apie Kauno krašto bajorų dalyvavimą šiame sukilime. Kaišiadorių muziejaus istorikas Vytautas Budvytis nagrinės sukilimo eigą Kaišiadorių krašte. Šių eilučių autorius įvardins Birštono istorinio pasididžiavimo kodą 1862 – 1863 m.
Krašto ir Lietuvos bajorų būrys garbingas ir gausus. Tai Birštono kurorto įkūrėjo, aktyviai dalyvavusio 1831 ir 1863 m. sukilimuose Adomo Bartoševičiaus provaikaitės, buvusio tremtinės Zita Bartusevičiūtė ir Ona Žukauskienė, jau mums žinomas Zaleskių giminės atstovas bajoras Arturas Rukas Daujotis, Kleto Korevos provaikaičiai Tomas ir Vytautas, revoliucingos mūsų krašte Daunoravičių giminės atstovė Regina Daunoravičiūtė-Gustaitienė. Pačiame Birštono muziejuje atidaromos naujos parodos, skirtos 1863-1864 m. sukilimui ir 1939 – 1940 m. internuotiems lenkams.
Broli lietuvi, Lietuvos žmogau, bajore, lietuviškų šaknų valstieti, demokrate, niekada su blogiu nesitaikstantis, trokštantis esminių permainų pilieti, šią dieną ištarkime „Gloria victis“ (Garbė nugalėtiesiems) ir pagerbkime pralietą kraują už jūsų ir mūsų laisvę.
Vytautas Kuzmickas,
mokslinės konferencijos koordinatorius, Birštono muziejaus istorikas
vytautaslituanus@gmail.com
