Liaudyje sakoma, kad jei apie tave kalba, tai yra geras ženklas. Apie Birštono miesto šventę tikrai kalbama ir galima išgirsti įvairių nuomonių, tačiau visi sutinka, jog šventė buvo tikrai įsimintina. Pirmiausia, dėl pačios aukščiausios prabos kultūrinių renginių: nuo geriausių šalies balsų iki šaunių vaikų, suaugusiųjų liaudies kolektyvų pasirodymų.
Antra, dėl galimybės kiekvienam surasti širdžiai mielą renginį ir net tapti jo dalyviu.
Šventinė programa buvo palanki ir tiems, kurie mėgsta aktyvų poilsį arba stebėti sporto varžybas.
O tie, kurie šventes tapatina su apsipirkimu, taip pat turėjo progos patuštinti pinigines kermošiuje.
Deja, nors jau virš 20 metų esame nepriklausomi, tačiau vis dar surandame galimybę paverkti dėl laikų, kai Lietuva buvo Tarybų sąjungos sudėtyje. Dar yra žmonių, kuriems viskas, kas vyko tais laikais yra blogis. Blogis, kad vyrai Kovo 8-ąją sveikina moteris ir dovanoja gėles, blogis, kad įstaigų, įmonių, nevyriausybinių organizacijų atstovai žygiuoja eisenoje, blogis, kad daug reginių ir visur neįmanoma suspėti. O gal gerai, kad galima laisvai pasirinkti, kur eiti ir ką veikti, o ne priverstinai dalyvauti ten, kur nenori. Gal gerai, kad galima parodyti, jog turime stiprias bendruomenes ir tai parodome. Kodėl niekas nesusimąsto, kiek triūso įdėta, kad viskas vyktų pagal afišoje nurodytą laiką? Būti, o kartu džiuginti miestelėnus ir kurorto svečius.
Mes esame skirtingi: vieniems patinka apsipirkti mugėse, kitiems viską stebėti iš šalies, o dar kitiems būtina įsilieti į šventės įvykius ir tapti jų dalyviu.
Birštono kurorto dienos tikrai yra laukiamos ir lankomos. Tam yra paprastas įrodymas – žmonių gausa ir pilnos koncertų salės bei erdvės.
Jonas Kavaliauskas
