Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) siekia, kad kalba ne skaldytų, bet jungtų visuomenę. Todėl stengiasi išklausyti visas visuomenės grupes ir išgirsti jų siūlymus. Kalbant apie asmenvardžius pasakytina, kad pavardės yra vienas iš ryškiausių tautinio tapatumo ženklų.
Nusistovėjusios asmenvardžių sistemos keitimas iš esmės galimas, bet dažniausiai sulaukia aštrių nevienareikšmių visuomenės reakcijų. Kadangi mūsų visuomenė nėra vienasluoksnė, dažnai vieniems naujas sprendimas yra palankus, o kitiems visai nepriimtinas.
VLKK adresuotame Seimo narės Ievos Pakarklytės rašte svarstoma apie galimybę įteisinti lietuvių moterų pavardes su galūne -a, kai vyro pavardės baigmuo yra -a (pvz., vyr. Stoma ir mot. Stoma, vyr. Razma ir mot. Razma). Kol kas vienintelis Seimo narės išdėstytas argumentas šiam pokyčiui buvo „sudaromos diskriminacinės sąlygos, kai tam tikriems asmenims yra leidžiama galimybė pasirinkti pavardės darybą, tuo tarpu kitiems asmenims ši galimybė yra ribojama“. Turėta omenyje, kad daroma išimčių, kai šeimoje (giminėje) yra išlaikoma moterų pavardė su galūne -a arba moteris priima nelietuvišką pavardę (Čaika, Diuba ir kt.).
Seimo narei buvo atsakyta, kad kitose kalbose yra kitokių dėsningumų ir kitokių moterų pavardžių baigmenų, ir tai yra natūralus dalykas, nekeliantis nuostabos ir nesudarantis sąlygų diskriminacijai. Todėl plėsti būdų ir keisti nutarimo nenumatoma.
Tačiau VLKK neuždaro durų šio pasiūlymo svarstymui, jei rastųsi daugiau kultūrinių argumentų, būtų atlikta išsami poreikio analizė. Jei ir būtų imtasi plėsti pavardžių rašybos sistemą, ji būtų apibrėžta tam tikromis taisyklėmis. Juk asmens įvardijimas yra ne tik individualus, šeimos ar giminės, bet ir valstybės reikalas.
VLKK informacija
