Vilija Čiapaitė
Asociacijos „Iš idėjos“ pirmininkė – Larisa Šaltienė, visiems žinoma kaip veikli ir idėjų nestokojanti moteris. Jos idėjos ir dirbami darbai kelia nuostabą: „Iš kur žmoguje tiek energijos?“
Tad man norisi pakalbėti apie Larisos ir jos komandos darbą, kuris ne vienai moteriai suteikė puikią galimybę išmokti, perlipti per savo baimes, sužinoti ir išbandyti save, atrasti net darbą.
Jau pusmetis, o toliau projekto tęstinumas
Prieš pusmetį startavo projektas ,,Kūrybinės dirbtuvės“, finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis. Tuomet į patalpas, esančias buvusiame lopšelyje-darželyje „Saulutė“ atėjo moterys, kurioms buvo smalsu, kas gi čia bus, ką jos veiks. Viena iš prakalbintųjų net juokėsi iš minties, kuri jai buvo kilusi: „Ir kokio velnio lipau į šią galerą?“. Laikas netrukus viską sudėliojo. Čia brandžios moterys, kurios be galo norėjo išmokti „prakalbinti“ audinį ir pasisiūti sau mielą rūbelį, išmokti valdyti siuvimo mašiną, vis tik „užsikabliavo“. Be abejo, be profesionalios pagalbos tai būtų buvę neįmanoma. Jų, tikrąja žodžio prasme, mokytoja Monika, turinti aprangos inžinierės – dizainerės bakalauro ir magistro diplomus, puikiai susidorojo su užduotimi – išmokyti, supažindinti, patarti ir paskatinti. Nors Monika jauniausia kolektyve, bet savo žinias ji puikiai paskleidė ir jau matomi rezultatai.
Moterys juokaudamos prie puodelio arbatos prisipažino, jog būtent čia jos išmoko siuvimo technologijų, susipažino su siuvimo įrankiais, medžiagomis. Jos prisipažino, jog Monikos dėka išmoko skaityti brėžinių „žemėlapius“, kurie atrodė ypač sudėtingi. Ir, be abejo, jos prisiminė, kai pirmą kartą teko prisėsti prie „overloko“. Pasak moterų, buvo girdėjusios apie šią mašiną. Visų pirma, reikėjo paneigti plačiai paplitusią mintį, kad siuvimo mašina ir „overlokas“ – tas pats. O kai pradėjo dirbti su „overloku“, dabar net neįsivaizduoja darbo be jo…
Čia gimsta talentai
Be abejo, visos moterys prisipažino, jog sužinojusios apie projekto „Kūrybinės dirbtuvės“ startą – atėjo smalsumo vedamos. Iš pradžių net neprisėsdavo išgerti arbatos, pasišnekučiuoti. Jos tik pasimokydavo, pasiūdavo kažką ir kulniuodavo namo. Tačiau netrukus jos jau susėdo prie stalo ir prie puodelio arbatos pasidalino mintimis, norais ir išklausė viena kitos pasiūlymų.
Beje, darbai vyksta kiekvieno pirmadienio ir antradienio rytais. Pasak jų, čia, ,,Kūrybinėse dirbtuvėse“, jos atrado savo pomėgius ir išmoko nusiūti tiesią siūlę, o dabar jau siuva rūbus sau. Tai labai smagu, nes geri darbai jau matomi. Ir moterys suvokia, kad čia gimė jų talentai, nes, pasak jų, ne visos net mokėjo apsiūti rankšluostį, pasisiūti patalynę, o čia jos jau siuva ir palaidines, sijonus, sukneles. Net išmoko įsiūti užtrauktuką – ne atbulai, o kaip reikia. Vadinasi projektas, finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis, jau puikiai įsibėgėjo.
Larisa Šaltienė pasakojo, jog siuvimo išmokusios moterys gali drąsiai gali siūti kai kuriuos gaminius net pardavimui. Pasak pirmininkės, tereikia tik gerai pagalvoti, kas yra populiaru ir kokie gaminiai tiktų šeimininkėms. Moterys jau planuoja atsiridenančioms šventėms pasiūti gražius maišelius ir dar kitokių smulkmenų, kurių kainos nebus didelės. Beje, jos tikisi gauti net užsakymų, ko aš labai linkėčiau.
Keturios moterys, įsukusios projekto variklį
Kai buvo ruošiama medžiaga projektui, Larisa Šaltienė tikėjo, kad ir sunkiai, tačiau jį laimės. Jau iš anksto vaikščiodama ieškojo žmonių, kurie galėtų ateiti, kad išmoktų, o tuo tarpu ir atrastų net darbą. Taip visiškai netikėtai atrado jauną ir turinčią daug žinių Moniką, kuri, kaip buvau minėjusi, turėjo aprangos inžinerijos – dizainerės išsilavinimą. Taigi surėmusios pečius Sandra, Monika, Lina ir idėjų generatorė Larisa, laimėjusios projektą ,,Kūrybinės dirbtuvės“, finansuojamą ES struktūrinių fondų lėšomis, pradėjo išsijuosusios dirbti.
O čia susirenkančios moterys šypsosi, nes atrado save, išmoko to, ko net neįsivaizdavo, kad sugebės net slapčiausiose svajonėse. Jos tiki, jog atsiras dar daugiau tokių žmonių, kurie neturi kur save realizuoti. Juk laimė namuose neguli, ją gali atrasti, kuomet eini, kad ir į pamokas! To jos vienbalsiai linki kiekvienai. Juk išėjimas iš savo komforto zonos duoda daugiau nei gali tikėtis.
O atsisveikindama Larisa sakė, jog jau greitai startuos su tęstiniu projektu, tad kviečia prisijungti prie gražaus būrio, kad ir toliau tęstų gražius darbus.