Vidmantas Venclovas
Spalio 8 d. Prienų estradoje ir Nemune šurmuliuos jau penkioliktoji Mokytojų dienos regata. Bet šį kartą ne apie jubiliejinį renginį, o apie jo pradžios pradžią.
Buvęs „Žiburio“ gimnazijos direktorius Aidas Aldakauskas prisiminė, jog pirmasis jo susitikimas su Arvydu Stašaičiu įvyko dar prieš tai, kai laimėjo konkursą „Žiburio“ gimnazijos direktoriaus pareigoms užimti. Tada jis laikinai dirbo įmonėje, gaminusioje baldus , o A. Stašaitis atėjo ten pasiteirauti, ar negalėtų jie imtis laivų gamybos.
Bet, anot A. Aldakausko, staliaus karjera greitai baigėsi ir jis 2008 m. tapo „Žiburio“ gimnazijos direktoriumi. Ir tada vėl išvydo A. Stašaitį, kurio pirmasis klausimas įžengus į kabinetą – „Ką tu čia veiki?“.
A. Stašaitis pokalbį tuomet pradėjo nuo statistikos apie mokinių sveikatą, baigė idėja – irklavimas Nemune „Vikingo“ laivais. Ir būtent tada gimė mintis surengti Mokytojų dienos regatą.
Tiesa, pirmasis renginys nebuvo gausus dalyvių. Jame rungėsi mokytojų ir dvyliktokų komandos. Aišku, vieta pirmajai regatai buvo pasirengta taip pat simboliška – „Žiburio“ kalnelis.
O V. Kamblevičius įsteigė prizą – nešiojamąjį kompiuterį. Jau kitais metais regata buvo gausesnė ir prasidėjo Birštone, o finišas buvo Prienuose. Bet reikėjo laivų, o jų nebuvo, ir tada padėjo švedai, kurie sutiko juos paskolinti, nes jų vėliau laukė kelionė į Veneciją. Prie „Žiburio“ gimnazijos mokytojų ir mokinių prisidėjo kitų mokyklų bendruomenės. Atsirado ir naujų rėmėjų. Arūnas Vaidogas ne tik parūpino košę, bet ir įsipareigojo sutvarkyti teritoriją. Pasak A. Aldakausko, trečiojoje regatoje į scenarijų buvo įtraukta muzika, koncertavo vietinės grupės.
Nuo ketvirtojo Mokytojų dienos renginio rūpestis regata perėjo į naujosios „Žiburio“ gimnazijos direktorės Irmos Kačinauskienės rankas.
Pasak I. Kačinauskienės, iššūkiai visada būna, bet viskas priklauso nuo geros komandos. O ji yra – tai mokytoja Dalia Šklėriūtė su kolegomis bei gimnazistai, kurie jau leidžia mokytojams džiaugtis jų švente, o patys varžosi dėl Mero taurės. Dalyvauti regatoje tapo prestižo reikalu, ir komandų skaičius auga nuolat. Atsirado daugiau partnerių (Seimo narys Andrius Palionis, Visuomenės sveikatos biuras, TVIC), po varžybų vyksta įvairūs sportiniai žaidimai. Pati regata tapo išskirtiniu renginiu. Joje (be konkurencijos) dalyvauja ir Švietimo ir sporto ministerijos darbuotojai. Keitėsi ir regatos vieta. „Žiburio“ kalnelis jau negalėjo sutalpinti tiek dalyvių, ir renginys persikėlė į Nemuno krantą priešais buvusią specialiąją internatinę mokyklą, o dar vėliau į Prienų estradą.
Prieš keletą metų buvo pateiktas projektas ir laimėtas Sporto rėmimo fondo finansavimas. Tiesa, I. Kačinauskienė abejoja, kad pasibaigus projektui ji kartu su D. Šklėriūte imsis rašyti naują, nes įvykdyti visus kvietimo reikalavimus būna neįmanoma. Visgi, Mokytojų dienos organizatoriai, sutikdami jubiliejinę 15-ąją regatą, pilni entuziazmo, nes gavo iš rajono valdžios patikinimą, kad renginiui, be jokios abejonės, bus surastas finansavimas.
Tiesa, regatos sumanytojai ir vykdytojai jau galvoja apie įtraukimą į ją ir kitų savivaldybių atstovų. Pasak A. Stašaičio, gyvename prie Nemuno ir jis turi būti įveiklintas. A. Aldakauskas įsitikinęs, jog regata taps regioniniu įvykiu, o I. Kačinauskienė turi viltį, jog Mokytojų dienos regatos organizavimo naštą su laiku perims „Žiburio“ gimnazijos gimnazistai.
Šiemet dėl Mero taurės varžėsi net 21 komanda. Šį kartą svečiai pranoko „Žiburio“ gimnazistus. Reikia pripažinti, gera žinoti, jog spalį prie Nemuno susirinks bendraminčiai ir sukurs šventę sau ir kitiems. Prienų estrada atgis, vėl pasklis žuvienės kvapas, o Nemune ir krante šurmuliuos jaunystė ir patirtis.
