Visą praėjusią savaitę Lietuvos savivaldybių 47 muziejininkų keliai autobusu nusidriekė į tolimąją Vakarų Ukrainą, istorinį Lietuvos Kunigaikštystės paveldą – Galičo (Galicijos), Volynės (Voluinės) istorines pilis, tai pat į kai kurias Lenkijos istorines vietas. Ekskursiją sumaniai ir išradingai organizavo Lietuvos savivaldybių muziejų bendrijos pirmininkė, Alytaus kraštotyros muziejaus direktorė Audronė Jakunskienė. Labai profesionaliai ekskursijas vedė žinomas istorikas, 1941 m. birželio 23 dienos sukilimo problematikos tyrinėtojas Valentinas Brandišauskas. Ukrainiečiai su pagarba prisimindavo mūsų kunigaikščių viešpatavimą Ukrainos žemėse, visuomet mus nuoširdžiai priimdavo ir palydėdavo, kolegos, ukrainiečių muziejininkai, suteikdavo galimybę nemokamai aplankyti muziejus. Mūsų muziejininkų grupėje buvo ir Prienų krašto muziejaus direktorė Lolita Batutienė, muziejaus finansininkė Nijolė Stotnienė bei šių eilučių autorius.
Kelionė Ukrainoje prasidėjo nuo Lietuvos didybės simbolio Lucko, LDK pilies, kurią nuo 1366 m. vos ne šimtmetį valdė Gedimino sūnus Liubartas, jo anūkas Teodoras, po to žinomiausias visų laikų gediminaitis – didysis Vytautas, jo pusbrolis Švitrigaila. Lipdamas į garbingos gynybinės pilies bokštų kuorus, prisimeni 1429 m. sausio 9-29 dienomis čia įvykusį Europos valdovų: Lietuvos ir Lenkijos, Šventosios Romos imperatoriaus Zigmanto, popiežiaus legato, kryžiuočių Ordino, Bizantijos, Danijos, Aukso Ordos, Maskvos, Tverės, Riazanės kunigaikščių pasitarimą, kur buvo pritarta Vytauto, nors ir nesėkmingam, norui karūnuotis Lietuvos karaliumi. Įspūdingos istorine didybe Dubno, Kremeneco pilys, kur viešpatavo Karijotaičiai ir Žygimanto Augusto motina Bona Sforca. Žavėdamasis Pidgorcų pilies rūmais Ukrainoje, įsivaizduoji, kaip galėjo atrodyti Jiezno Pacų rūmai XIX a. viduryje, o kaimyninės Lenkijos Zamoiskių rūmuose tarsi išvysti tuos pačius Jiezno rūmus LDK kanclerio Kristupo Zigmanto Paco laikais, 17 amžiaus antrojoje pusėje. Pakerėjo vienas iš Lenkijos, o vėliau ir Jungtinės Respublikos, dar vėliau Austrijos imperijos kultūros centrų – Lvovas, kiti turistiniai objektai. Visi buvome sužavėti, visi svajojame ten dar kartą sugrįžti.
Ukrainiečiai paskutinį dieną viešbutyje surengė mums atsisveikinimo vakarą, tautinės muzikos koncertą. Vėl pasijutome kaip tais garbingais gediminaičių laikais.
Suraskime laiko mūsų labai vertingam istoriniam paveldui Ukrainoje. Ten driekėsi mūsų protėvių pėdsakai, ten, prie pietinių LDK sienų, nuo užpuolikų buvo ginami Vilnius, Kaunas, Trakai, Birštonas ir Jieznas.
Vytautas Kuzmickas,
istorikas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas
