Vacys Staknys
Rail Baltica yra plyno lauko geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas – integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Liaudiškai tariant, tai geležinkelio vėžė, kuri turėtų sujungti Varšuvą su Helsinkiu. Projektas išties įspūdingas, nes planuojama 870 km vėžės ir kitos infrastruktūros įrengimui išleisti per 5 mlrd. eurų. Numatoma, jog Lietuvoje bus įrengtos 3 keleivinės stotys – Kaune, Vilniuje ir Panevėžyje. Tiesa, projekto pristatyme rašoma, jog gali būti įrengtos ir regioninės stotys. Visa vėžė turi būti elektrifikuota, o keleivinių traukinių greitis gali būti išvystytas iki 249 km/val., krovininių – iki 120 km/val. Jei nuo Kauno link Latvijos sienos – lyg ir viskas aišku, tai, kaip vėžė eis nuo Lenkijos sienos iki Kauno, dar ne.
Balandžio 21 d. Veiveriuose vyko seniūnijos gyventojų, Prienų rajono valdžios ir Susisiekimo ministerijos atstovų susitikimas, kuriam prireikė Seimo nario Andriaus Palionio tarpininkavimo.
Pasak viceministrės Loretos Maskaliovienės, iš viso projekto rengėjai buvo paruošę 7 vėžės variantus, bet po ekspertų peržiūros liko du, kurie, įvertinus ekonomines, socialines ir kitas aplinkybes, gali būti įgyvendinti. Būtent jie siūlomi aptarimui su savivaldybių valdžia ir gyventojais, per kurių sklypus galimai bus tiesiama Rail Baltica vėžė.
Pagal siūlomą 3A variantą, turėtų būti rekonstruojama jau dabar esama Rail Baltica vėžė, kuri, kaip tapo aišku, neatitinka greičio reikalavimų. Šis variantas labai nepalankus Mauručių gyvenvietei, nes tiesiant naują vėžę bus nugriauti gyvenamieji namai, geležinkelio stotis ir net atminimo kryžius pastatytas tiems Prienų rajono gyventojams, kurie 1941, 1944–1952 m. buvo išvežti į Sibirą. Iš viso projekte nurodyta, jog rajone bus nugriauta 50 pastatų (bendras plotas 3491 kv. m). Bendrai visuomenės poreikiams būtų paimti 99 sklypai, kurių bendras plotas sudaro 78,72 ha.
Mauručių bendruomenė surinko 74 gyventojų prašymus, kurie yra prieš 3A variantą, nes jis iš tiesų sugriaus trečdalį miestelio.
Kitas, 6A variantas, turėtų eiti paraleliai magistralei VIA Baltica. Įgyvendinant šį variantą daugiau nukentėtų vienkiemių gyventojai ir ūkininkai. Pagal šį projektą, Prienų rajone būtų nugriauti 8 pastatai (bendras plotas 597 kv. m), paimti 136 sklypai (bendras plotas 116,72 ha). Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas pasisakė už tą variantą, kuris rajono gyventojams atneš mažiau nuostolių.
Susirinkę į susitikimą gyventojai projekto rengėjams ir geležinkelio atstovams uždavė daug klausimų, į kuriuos nuskambėjo irgi daug pažadų ir teiginių, jog konkretūs klausimai spręsis, kai bus galutinai priimtas vienas ar kitas variantas. Viceministrė keletą kartų bandė išgirsti iš susirinkusiųjų, už kokį variantą pasisako jie, bet išgirdo prašymą nekiršinti visuomenės ir nereikalauti atsakymo, į kurį ir pati nežino atsakymo.
L. Maskaliovienė paprašyta atsakyti, koks variantas tinkamiausias, jos manymu, Vyriausybei, kurios pusę ji atstovauja. Konkretaus atsakymo ji nedavė, nes, anot jos, abu variantai tinka ir daug kas priklauso nuo gyventojų apsisprendimo. Kodėl žmogus, pristatantis idėją, negali išsakyti jos autorių nuomonės, koks variantas tinkamiausias valstybei? Gal tik tas, kuris bijo prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Jei projektuojamoje vėžėje greitis gali būti išvystytas iki 249 km, tai aišku, jog plyno lauko investicija atsiperka greičiau. O kalbos, jog naujoji vėžė bus socialiai ir ekonomiškai naudinga vietiniams gyventojams, sulaukė šypsenėlių, nes važiuodami tokiu greičiu traukiniai pralėks mūsų kraštą per kelias minutes.
Taip pat nebuvo aiškiai atsakyta į klausimą, jei bus pasirinktas 6A variantas, kas bus su dabartine vėže. Atsakymas, jog ji tarnaus vietiniam susisiekimui, sulaukė komentarų, jog tokių būdu valstybė elgsis neekonomiškai, nes ir dabar, gyventojų manymu, vėžė naudojama neefektyviai.
Gyventojų klausimai pakibo ore, nes atsakymai buvo standartiniai: gyventojai gaus kompensacijas pinigais, pagal rinkos arba atkuriamąją vertę, nes taip numato įstatymai. Deja, atsakymų į klausimus, ką daryti pagyvenusiems žmonėms, kurie negali ir nenori keltis iš savo gimtosios vietos, arba tiems, kurie sukūrė čia patogų gyvenimą, nebuvo sulaukta. Nors viceministrė pripažino, jog įstatymus kuria žmonės, bet savo atsakymus susirinkime vėl grindė įstatymo galia. Pasiūlymui pastatyti žmonėms naujus namus vietoj nugriautų, kaip daro lenkai, atsakymo nebuvo sulaukta.
Taip pat buvo pabrėžta, jog projektuotojai savo sprendimus grindžia 2017 m. situacija. Dabar – 2022 m., bet vėl buvo atsakyta, jog viskas spręsis, kai bus priimtas galutinis sprendimas dėl varianto.
Meras A. Vaicekauskas paprašė baigti diskusijas, nes galutinių atsakymų tikrai nebus sulaukta, bet paragino galutinį sprendimą priimti apgalvotai.
Gyventojai klausė jo, kodėl per šiuos 5 metus gyventojams buvo išduotas ne vienas statybos leidimas statytis teritorijose, kurios galimai bus paimtos visuomenės poreikiams. Vėl nuskambėjo dviprasmiški atsakymai, jog neišduoti leidimo nebuvo pagrindo, o perspėti niekas negalėjo, nes nebuvo aišku, koks variantas bus pasirinktas.
Ką gi, susirinkimas baigėsi. Klausimų liko daug, atsakymai nuskambėjo tvarkingai, lyg paimti iš vieno vadovėlio, bet neįtikino žmonių, jog su jais bus atsiskaityta sąžiningai ir jų gyvenimo kokybė nenukentės.
Visi suprantame, jog tai valstybei svarbus projektas ir jis turi būti įgyvendintas, bet šalyje gyvenantys žmonės ir yra valstybė, todėl jie turi būti išklausyti ir gauti tinkamus atsakymus, o ne pažadus, jog viskas bus gerai.
Seimo narys Andrius Palionis teigė, jog jam buvo svarbu, kad projekto vystytojai ir ministerijos atstovai iš pačių gyventojų išgirstų jiems rūpimus klausimus, pajustų nerimo atmosferą, o ne priiminėtų sprendimus iš savo kabinetų.
