Vilija Čiapaitė
Šešiolika – daug ar mažai? Manau, kad daug. Prieš šešiolika metų pirmą kartą atvykusi į Serbentinės kaimą, dabar a.a. A. Lietuvininkienės sodybą, buvau nustebinta jos autentiškumo. Čia pat ąžuolai nokino savo vaisius, o už tvoros, besiruošiantys kelionei, snapais kaleno gandrai. Tuomet vaikiškai džiūgavom, kad galim sukristi ant neseniai suvežto šieno ant grendymo. Laikas nenumaldomai vertė kalendoriaus lapelius, tačiau daug tradicijų išliko…
Atvykusius pasitiko sūriai, suspausti vietinių šeimininkių, gira, vietinių bičių suneštas medus ir iš tolo boluojanti vėtrungė… O šį kartą laukė pilnas krepšys medumi kvepiančių obuolių, kurie traukte traukė paskanauti.
Nors ir kaip Corona bandė išstumti tradicijas, tačiau teatru degančios širdys nesustojo, neleido teatrą ir vaidybą pamilusiems nuleisti rankas. Šie metai „Vėtrungės“ organizatoriams taip pat pareikalavo ne tik iššūkių, bet ir nenuspėjamų sprendimų. Viskas išsisprendė, viskas buvo suorganizuota!
Taigi šiais metais į klojimo teatro „Vėtrungė“ festivalį atvyko šeši kolektyvai ir, kaip visada, prijaučiantis klojimo teatrų menui Seimo narys Andrius Palionis, Prienų r. savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Zailskienė, Kultūros, sporto ir jaunimo skyriaus vedėjas Rimas Šiugždinis, Prienų kultūros ir laisvalaikio centro direktorė Virginija Naudžiūtė.
Nuotaikingi ir persunkti meilės bei laisvės
Po festivalio atidarymo, kaip ir dera šeimininkams, pirmieji pasirodė Naujosios Ūtos laisvalaikio salės mėgėjų teatras „Vėtrungė“ (rež. Anelė Lukjančuk). Nustebino ir kartu pavergė visų širdis literatūrinis spektaklis, persunktas meile Lietuvai ir skirtas Baltijos kelio dienai. Susirinkusieji, prisimindami Baltijos kelią, tautinėmis juostomis sudarė ratą – grandinę. Netoli Serbentinės kaimo gyvenusio ir kūrusio poeto Vinco Mykolaičio-Putino eilės suvirpino širdis. Taigi simbolinis ratas atspindėjo rugpjūčio 23 dienos emociją, o kanklių suvirpintos stygos daugeliui priminė laiką, kuomet visi norėjo LAISVĖS!
Panevėžiškiai, VšĮ LASS Šiaurės rytų centro dramos studija „Arka“ ir etnografinis ansamblis „Pajauta“ (rež. Rima Žostautienė) susirinkusius pradžiugino etnografiniu reginiu ir muzika, kurie nukėlė į tradicijas puoselėjančių senolių kaimą. Puiki liaudiška daina ir padavimai, kaimo gyvenimo vaizdeliai. Taigi etnografinis vaizdelis „Pakermošius“ sužavėjo ir priminė, kad tautiškumas yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis.
Ir kaip be linksmų išdaigų, kuriomis apdovanojo Palių bernai ir Serbenčio dovanomis apdovanoti atvykusieji kolektyvai! Trumpa ir linksma pertraukėlė visiems buvo puiki proga atsipūsti, surikiuoti mintis.
Ne vieną sužavėjo Prienų kultūros ir laisvalaikio centro mėgėjų teatras „Langas“ (rež. Ona Alma Vaikšnienė) susirinkusiems padovanojęs puikią literatūrinę dovaną, kurios metu sujaudino Aušros Kazlauskienės ir Jurgio Montvilos pačių kurtos eilės. Juk žinome, kad be meilės mes esame niekas, kad meilė gydo ir daro mus geresniais.
Pirmą kartą atvykęs Birštono sav. Siponių krašto bendruomenės mėgėjų teatras (rež. Asta Letkauskienė) pralinksmino žiūrovus puikiai panaudotomis Henriko Janukaičio mintimis iš „Agotėlė piršliauja“. Linksmas meilės trikampis ir šauni vaidyba pavergė ne vieno širdį! Puiki vaidyba ir juoko pliūpsniai iki ašarų – štai, ko reikia dabartiniu intrigų ir pavydo persunktu laikotarpiu!
Antai Trakų kultūros rūmų Dusmenų filialo mėgėjų teatras „Dusmena“ (rež. Rima Karsokienė) privertė ne vieną suvokti ir nuoširdžiai pasišaipyti iš savęs, nes puikiai metaforiškai perteiktas vaizdelis visiškai atitinka dabartinio gyvenimo peripetijas, kurių apstu tarp mūsų. Tad pagal Edmundo Untulio „Nosį su apgamu“ pasilinksminome iš širdies!
Pabaigai linksmai nuteikė Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro mėgėjų teatro „Žaltvykslė“ (rež. Dalė Jaruševičienė) Marijos Alytienės spektaklis „Kurčias žentas“. Šmaikščiai ir su humoru perteikta nuotaikinga istorija pasakoja apie kurčią dvaro poną Dilbą, besistengiantį rasti kurčią žentą savo dukrai Elenai, kuris, jo manymu, jam labai tiktų į kompanionus. Netikėtai į dvarą užklydęs jaunas medžiotojas Kazys apsimeta kurčiu ir tampa tuo būsimuoju žentu.
Linksma šventė baigėsi. Per pertrauką pasrėbę gardžios sriubytės, prikimšę pilvus obuolių sūrio su medumi visi buvo patenkinti. Tačiau dar noriu paminėti, kad visi teatrų kolektyvai buvo apdalinti dovanomis. Štai Seimo narys Andrius Palionis apdovanojo ne tik padėkos raštais, Prienų r. savivaldybės atstovai – didžiuliu arbūzu, Prienų kultūros ir laisvalaikio centro direktorė kiekvienam kolektyvui įteikė po mažutę vėtrungę prisiminimui apie šių metų festivalį.
Kaip ir pažadėjo Naujosios Ūtos seniūnas Algis Aliukevičius, nors šiais metais šventė jau baigėsi, tačiau visi jau laukiami kitais metais susitikti čia, Serbentinės kaime.
Dėkojam Vilijai už meniškai aprašytą festivalį, už puikiai užfiksuotas nuotraukas ir džiaugiamės, kad ji , taip atrodo , nepraleido nei vieno iš 16 festivalių. AČIŪ!!!