Vis labiau šylant orams, susiduriame su staigiomis orų permainomis. Lyg iš pasalų užklumpa smarkios liūtys, vėjai ir žaibai, kurie sukelia škvalus.
Kaip elgtis pakilus stipriam vėjui?
Pučiant stipriam vėjui, lūžta dideli medžiai, krinta jų šakos, griūna silpnos konstrukcijos statiniai, virsta nepritvirtinti įrenginiai. Be to gali sutrikti ryšiai ir elektros energijos tiekimas.
Tam, kad gyventojai pasiruoštų šiai situacijai, iš pradžių rekomenduojama stebėti orų prognozes – nuolat sekti ir klausyti apie pranešamus orus, kai yra perspėjama apie staigius pasikeitimus. Ypač, kai karštas oras susimaišo su šaltu – tada škvalų tikimybė didžiausia. Žinant prognozes arba gavus priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento perspėjimus, dirbantiems asmenims reikėtų sustabdyti tuos darbus, kuriems stiprus vėjas galėtų turėti įtakos – statybos, krovos darbai, taip pat, darbai su kranais ir atvira ugnimi.
Gyventojams reikėtų apžiūrėti savo aplinką – sutvirtinti laikinus pastatus ir jų konstrukcijas. Daugiabučių namų gyventojams rekomenduojama patikrinti, kad balkonuose nebūtų lengvai pakeliamų daiktų – vėjas juos gali išpūsti. Taip gali sugadinti kitų gyventojų namų langus. Šie daiktai gali užkristi ant praeivių.
Jeigu artėja savaitgalis ir ketinate išvykti iš namų, reikėtų nepamiršti uždaryti visus langus ir duris. Taip pat, rekomenduojama išjungti elektros prietaisus, užsukti vandenį, dujas ir pasirūpinti savo artimųjų aplinka. O, jeigu įmanoma, kelionę atidėti. Jei kaimynystėje susiduriate su neįgaliais asmenimis ar senyvo amžiaus žmonėmis, reikėtų juos perspėti. Būkite budrūs ir pasirūpinkite asmenimis, kurie patys to padaryti negali.
Jei stiprus vėjas užklupo netikėtai, reikėtų nestovėti po aukštais medžiais, nes jie gali nulūžti ar užkristi. Ypatingai po augančiais pavieniui – tada vėjo įtaka daug didesnė nei tankiame miške. Nestovėti prie reklaminių stendų ir elektros linijų, nes laidai gali nukristi ant žemės. Taip pat rekomenduojama apsidairyti, kur statomas automobilis. Vengti vietų, kuriose stovi medžiai, nes jų šakos gali nulūžti ir sugadinti transporto priemonę.
Dažnai stiprų vėją lydi ir elektros sutrikimai, todėl rekomenduojama su savimi turėti atsarginių baterijų, žibintuvėlį, žvakių ar radijo imtuvą. Ypač esant kaimiškose vietovėse ir vienkiemiuose – ten elektros energijos atstatymas užtrunka ilgiau.
Kaip elgtis pakilus stipriam vėjui?
Stebėti oro prognozę. Nuolat sekti ir klausyti apie pranešamus orus, kai yra perspėjama apie staigius pasikeitimus. Apžiūrėti savo aplinką.
Sutvirtinti laikinus pastatus ir jų konstrukcijas. Daugiabučių namų gyventojams rekomenduojama patikrinti, kad balkonuose nebūtų lengvai pakeliamų daiktų. Pasirūpinti namais, jeigu išvažiuojate. Reikėtų nepamiršti uždaryti visus langus ir duris. Taip pat, rekomenduojama išjungti elektros prietaisus, užsukti vandenį, dujas ir pasirūpinti savo artimųjų aplinka. O, jeigu įmanoma, kelionę atidėti.
Jeigu vėjas užklupo laukuose
Nestovėti po aukštais medžiais, nes jie gali nulūžti ar užkristi. Ypatingai po augančiais pavieniui – tada vėjo įtaka daug didesnė nei tankiame miške. Nestovėti prie reklaminių stendų ir elektros linijų, nes laidai gali nukristi ant žemės. Taip pat rekomenduojama apsidairyti, kur statomas automobilis. Vengti vietų, kuriose stovi medžiai, nes jų šakos gali nulūžti ir sugadinti transporto priemonę.
Ką daryti užklupus perkūnijai?
Dažnai stiprų vėją lydi perkūnija. Tiems, kas turi savo pastatus, rekomenduojama įsirengti žaibolaidžius. Prieš perkūnijai prasidedant, reikėtų išjungti elektros prietaisus, nes jie gali perdegti. Jei perkūnijos metu žaibuoja, patartina likti pastato viduje. Reikėtų uždaryti langus, duris. Kaimiškose vietovėse uždaryti dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas. Manoma, kad skersvėjis gali pritraukti kamuolinį žaibą, kuris, patekęs pro ertmę, pridarys žalos.
Žaibuojant rekomenduojama nesiliesti prie metalinių pastatų konstrukcijų – radiatorių, vamzdžių, elektros laidų, antenų ir visų kitų metalinių paviršių. Jei perkūnija užklupo važiuojant automobiliu, reiktų sustoti atviroje vietoje, kurioje nėra medžių ir palaukti, kol nustos žaibuoti. Nesiliesti prie metalinių paviršių, nes į automobilį gali trenkti žaibas.
Intensyviai žaibuojant, nesinaudoti mobiliaisiais telefonais, nes skambutis gali pritraukti žaibą. Jei perkūnija užklupo neturint automobilio ar esant toli nuo pastatų, nepatartina slėptis po aukštais medžiais. Šiuo atveju rekomenduojama išeiti į plyną lauką, atsitūpti, per kelius sulenkti rankas ir palaukti, kol nustos žaibuoti. Geriau sušlapti, nei būti nutrenktam žaibo.
Patariama perkūnijos metu nejudėti. Taip pat, nevažiuoti dviračiais ar motociklais, kurie yra atviri. Jei žaibo metu esate vandens telkinyje, rekomenduojama iš jo išlipti. Jei žaibas trenktų šalia ar į vandens telkinį, jis galėtų žmogų sužaloti mirtinai.
Prieš pradedant žaibuoti
Prieš perkūnijai prasidedant, reikėtų išjungti elektros prietaisus, nes jie gali perdegti. Jei perkūnijos metu žaibuoja, patartina likti pastato viduje. Reikėtų uždaryti langus, duris.
Pradėjus žaibuoti
Žaibuojant rekomenduojama nesiliesti prie metalinių pastatų konstrukcijų – radiatorių, vamzdžių, elektros laidų, antenų ir visų kitų metalinių paviršių. Jei perkūnija užklupo važiuojant automobiliu, reiktų sustoti atviroje vietoje, kurioje nėra medžių ir palaukti, kol nustos žaibuoti. Nesiliesti prie metalinių paviršių, nes į automobilį gali trenkti žaibas.
Nesinaudoti mobiliaisiais telefonais
Intensyviai žaibuojant, nesinaudoti mobiliaisiais telefonais, nes skambutis gali pritraukti žaibą.
Nejudėti
Patariama perkūnijos metu nejudėti. Taip pat, nevažiuoti dviračiais ar motociklais, kurie yra atviri. Jei žaibo metu esate vandens telkinyje, rekomenduojama iš jo išlipti. Jei žaibas trenktų šalia ar į vandens telkinį, jis galėtų žmogų sužaloti mirtinai.
Birštono savivaldybės administracijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informacija
