Vilija Čiapaitė
Ašmintos parkas šeštadienio popietę almėjo nuo šurmulio. Išsiilgę pramogų, susibūrimų ašmintiškiai rinkosi pabendrauti, pasiklausyti muzikos, pasižiūrėti, kaip pasikeitę po karantino. O jis pakoregavo taip, kad negalėjo gaspadinės susitikti, pasidalinti naujausiais receptais, naujienomis iš šalies, pasaulio. Visa tai buvo kasdienybė, o karantinas tegalėjo pasiūlyti tik pokalbius telefonu.
Ir štai, karantinas ne visai, tačiau traukiasi iš šalies, iš žmonių širdžių. Norisi bendrauti, paklegėti, pasidžiaugti. Žinia, ne taip yra, kaip buvo, bet buvimas draugėje – tarsi vasaros spindulių sušildyta žemė ir vasariškai nuspalvinti laukai. Netrukus gaspadinės triūs prie mišrainių, uogienių virimo, laukai almės nuo bulviakasio talkų garsų. Tačiau iki šios minutės reikia džiaugtis vasara, kuri šildo ir džiugina, stebina ir ramina.
Taigi ašmintiškiai rinkosi į krašto vasaros šventę „Aš atnešiau vasarą savo širdy“.
Ašmintos laisvalaikio salės folkloro grupė „Ošvenčia“ su credo „Kas dainas dainuoja – niekad nedejuoja“ tikrai atitiko šventės pulsą, o nenuilstanti KMAIK liaudiškos muzikos kapela „Laumena“ taip užgrojo, kad ne vienam kojos kilnojosi, ir šypsenomis ne vieną apdovanojo.
Grupė „Tau“ taip pat palietė ne vieno vidines sielos gelmes paprasta lietuviška daina.
Šventės garsai it vasaros rūkas sklido Ašmintos toliais. Ne vienas lengviau atsiduso, nes atlaisvinti karantino varžtai, kaip ir ši šventė, leido lengviau kvėptelėti ir suvokti, kad kiekvieno širdyje atsineštas vasaros spindulėlis nušvito, suspindėjo.
