Tokių draugystės ryšių yra užmezgusi ir Birštono gimnazijos bendruomenė. Bet šį pavasarį čia sulaukta labai įdomių svečių, kurie tapo itin mielais jos draugais.
Kaip pasakojo anglų kalbos mokytoja Birutė Sinkevičienė, Tarptautinė studentų organizacija AIESEC jau kuris laikas vykdo studentų mainų projektus, kurie šiemet išėjo iš Kauno ribų – studentai iš užsienio šalių atvyko į Birštoną. Pasak mokytojos, nors mokykloje vyko daug projektų, tačiau tokio, kai dvi savaites mokykloje dirba kitos šalies, kitos kultūros žmonės, nebuvo. Iš Meksikos, Indonezijos ir Kinijos atvykę jaunuoliai Tere (Marija Tereza), Limia ir Chengas apsigyveno mokinių šeimose, vedė pamokas, seminarus, dalyvavo popamokinėje veikloje. Kaip pastebėjo B. Sinkevičienė, tai jauni, bet labai atsakingi žmonės, labai rimtai žiūrintys į savo pareigas, mokantys bendrauti su vaikais, smalsūs ir labai malonūs. Gimnazistai tai iš karto pajuto ir netrukus pamėgo svečius, tiesiog konkuravo, kas galės su jais bendrauti.
Mokytojos manymu, ši viešnagė buvo egzotika tiek studentams, tiek birštoniečiams. Tere ir Limia pirmą kartą atvyko į Europą, jų išankstinės žinios apie Lietuvą buvo gana menkos, bet pasikeitė kardinaliai. Žinoma, ir gimnazistams buvo labai įdomu susipažinti su tokių tolimų šalių atstovais, pamatyti jų akimis savo gimtinę, kurią iki šiol gal nelabai vertino. Džiugu, kad mokiniai taip pat atsakingai ėjo šeimininkų pareigas, rūpinosi svečių patogumu, užsiėmimais, laisvalaikiu. Pagrindinis projekto tikslas, anot B. Sinkevičienės, pasiektas – mokiniai iš labai arti pažino kitas šalis ir jų žmones, ugdė toleranciją, bendravimo įgūdžius. Už tai, už įdomią ir naudingą veiklą, mokytojai B. Sinkevičienei bei projekto dalyviams ir organizatoriams nuoširdžiai padėkojo gimnazijos direktorius Alvydas Urbanavičius, įteikęs atminimo dovanėles ir padėkos raštus.
Tad nenuostabu, kad atsisveikinimo popietėje emocijos liejosi per kraštus – Limia niekaip nesulaikė ašarų, Tere ir Chengas savo dėkingumą ir meilę išreiškė lietuviškais žodžiais, o visa tai lydėjo karšti mokinių plojimai. Per dvi savaites svečiai pamilo Birštoną, mažą, tylų ir švarų miestą, tarsi pasakų kraštą, susižavėjo Lietuvos gamta, žmonėmis. Savo pasakojimus studentai palydėjo nuotraukomis, kuriose užfiksavo viską, kas jiems įstrigo į atmintį – nerangius bandymus suktis lietuviškame ratelyje, pasivaikščiojimus Trakuose ir Vilniuje, savųjų valgių gaminimą ir lietuviškųjų ragavimą, meilę ir šilumą, dovanotą juos apgyvendinusių žmonių. O kai Chengas pranešė, jog netgi svarsto galimybę įsigyti Birštone butą, visi nudžiugo. Nors nežinia, ką ateitis ruošia jam ir jo draugams. Tačiau tądien – tik atsisveikinimas, gal trumpam, gal ir visam laikui, nors tie, kas tvirtai susidraugavo, atras būdų, kaip palaikyti ryšius, susitikti – jei ne tikrovėje, tai virtualioje erdvėje. Pasaulis dabar toks mažas.
