Vilija Čiapaitė
Vasara! Kiekvienas stengiamės rieškutėmis semti ką tik vasaros pateiktus malonius pojūčius. Tad ne išimtis ir Birštono kurortas. Jis mus traukte traukia it magnetas, kur žinome, kad atrasime savo nežabotiems norams ne tik pramogų, bet ir puikių vietų, kur galima pasilepinti ir maistu.
Kol kas neturiu tiek laisvo laiko, kad būtų galima kasdien aplankyti maitinimo vietas, tačiau sau užsibrėžiau tikslą, kad kaskart aplankysiu skirtingas vietas ir paskanausiu pasirinktinai kokio nors gardumyno, išgersiu kavos ir, tiesiog, papasakosiu, pasidalinsiu mintimis apie patirtus pojūčius, aplinką.
Nenustebinsiu pasakydama, jog gamtos apsuptyje įsikūręs restoranas „Seklytėlė“ magiškai traukė ir traukia poilsiautojus, gurmanus. Šioje palaimingoje vietoje daugelio prisiminimų skrynioje išlikę šašlykai, kurių atkakdavo ne tik vietiniai, bet ir visos Lietuvos šio maisto mėgėjai. Laikas keitėsi, kaskart buvo keičiamas meniu. Tad ir po kurio laiko užsukus visada atrasdavai kažką ypatingo, kažką naujo. Daugeliui buvo savotiška netektis, kai įvyko nelaimė, tačiau tikėjimas, kad „Seklytėlė“ pakils, kaip feniksas iš pelenų, o šeimininkai nepaliks mūsų be išsvajotos vietos, be gardžių patiekalų, buvo tvirtas.
Ir štai, „Seklytėlė“, kaip išsipusčiusi nuotaka, vėl mus pakvietė apsilankyti!
Rojus rojuje
Nustebau, kai besilankydama restorane „Seklytėlė“, pamačiau šviesos pripildytas terasas. Na, smalsumas nugalėjo! Pasukau ne dešinėn, o kairėn. Nenusivyliau, nes pamačiau dviejų aukštų terasą, kuri buvo šauniai įsispraudusi tarp pušų. Rodos, pušys, prilaikydamos terasos turėklus ir laiptelius, kvietė pasidžiaugti gamtos grožybėmis, pajusti Nemuno atnešamą vėsą, įsiklausyti gamtos muzikos, kurią vis derino paukščiai ir pušų šnaresys. Viršutinėje terasoje prikausto žvilgsnį Nemuno vingis, it miškų laumės kaspinas, tolumoje užlinkęs ir raibuliuojantis dangiškomis spalvomis. Rojus rojuje! Taip nusakyčiau būseną, stovėdama viršutinėje terasoje ir matydama tokį vaizdą.
Mėsainiai ir šaltibarščiai, kaip mamos pagaminti
Be to, viršutinėje terasoje bolavo sėdmaišiai, staleliai su kėdėmis. Fantastiška vieta pavalgyti, atsipalaiduoti.
Kaipmat prisistatė padavėja. Užsisakėme iš pateikto meniu šaltibarščių ir… mėsainių (burgerių). Na, jei jaunatviškumu dvelkianti vieta, būtina paskanauti ir jų mėgstamo maisto. Kai buvo atnešti šaltibarščiai, nustebau, nes ekologiškas dubenėlis, lėkštutė visiškai tiko prie aplinkos. O šaltibarščių kiekis, skonis priminė, kad ir mama, negailėdama pripildavo tokios vasariškos sriubos, kuri dvelkė visa puokšte daržovių. Netrukus ant stalo puikavosi masyvūs mėsainiai ir sviestiniame „laikraštiniame“ (maistiniame!) popieriuje didžiulis kiekis fri bulvyčių. Akys net išsprogo. „O jei bus taip gardu, kaip atrodo ir kvepia, visiems rekomenduosiu!“ – pagalvojau. Pirmieji kąsniai nustebino, sužavėjo. Jautiena puikiai iškepta, viduje rausvos spalvos, o plėšyta kiauliena kvepėjo dūmeliu. Prie bulvyčių – padažo indeliai, tad tik valgyk ir mėgaukis. Ilgai valgiau, nes niekaip negalėjau vienu ypu visko sudoroti. Vis tik įveikiau tik pusę porcijos. Kaip sakoma, akys nori – skrandis nepriima. Tačiau tai ne problema, nes padavėja pasiūlė likusį maistą išsinešti. Saldus ir gardus desertas, taip pat indelyje, nukeliavo į krepšelį, kuris buvo sudorotas tik pavakare namuose. Viskas pagaminta skaniai, suderinus ir subalansavus skonius.
Tiesa, dar noriu pridurti, jog jei norite išgerti gardžios kavos, galite drąsiai užsisakyti čia. Itališka kava „Pelini“ pasaulio gurmanų gerai žinoma, tad ja galima pasimėgauti čia, mėsainių rojuje ir gamtos prieglobstyje.
Ir dar. Ši vieta tinkama ne tik suaugusiems, bet ir kažko neįprasto ieškančiam jaunimui. Tai gali pajusti visa esybe. Beje, dar malonu, kad mano pavadintas mėsainių rojus laikosi ekologinės linijos – beveik visi indai popieriniai, o rankoms nusišluostyti paduodama drėgnų servetėlių. Juk tai puiki priemonė gamtos išsaugojimui, ko ir siekia visas pasaulis.
