Vilija Čiapaitė
Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – nacionalinė kultūros įstaiga, veikianti informacijos sklaidos, kultūros, mokslo ir švietimo srityse, vykdanti bibliotekų veiklą ir pagal kompetenciją užtikrinanti valstybės informacijos politikos įgyvendinimą.
Ir štai, bene pirmasis Prienų krašto muziejus sulaukė neįprastos parodos apie XIX a. pabaigos–XX a. pradžios lietuvių emigracijos į JAV istoriją, lietuvių kultūrinę ir visuomeninę veiklą užjūryje, lietuviškų knygų leidybą ir pagalbą Lietuvai siekiant atkurti nepriklausomybę.
Šios parodos pagrindinis akcentas – mediniai lagaminai, kurių viduje sukaupti lobiai, liudijantys apie lietuvių emigracijos metu besiformuojančius lietuviško paveldo išsaugojimo akcentus. Parodoje gali pamatytu archyvinius dokumentus, protokolus, periodinius leidinius, knygas, smulkiąją spaudą. Beje, galima atrasti susirašinėjimo laiškus. Įdėmiai pasižvalgius po parodos eksponatus, nejučiomis nusikeli į laiką, kuomet pirmieji lietuviai išsilaipino nežinomoje žemėje, norėdami ne tik užsidirbti, susitaupyti, bet ir pabėgti nuo skurdo.
Lietuviai, kad ir užjūryje, liko lietuviais. Jų mokėjimas siekti nepasiekiamo ir išsaugoti lietuvybę, neleisti atstumui pakirsti ar nukirsti tautines šaknis, privertė ne vieną kovoti, kad lietuviškas žodis išliktų, kad jis būtų puoselėjamas ir skatinama iš kartos į kartą kalbėti ne tik „amerikoniškai“, bet ir lietuviškai.
Vaikščiodama nuo vieno eksponato prie kito suvoki, jog lietuviai užjūryje ne tik mylėjo Lietuvą, bet ir skatino leisti lietuviškus vadovėlius, įvairius leidinius, knygas, veikė radijo laidos lietuvių kalba, buvo rengiami susibūrimai, švenčiamos įvairios šventės, būdingos mūsų kraštui – Lietuvai.
Mintimis nugrimzdus į jų padarytą didžiulį archyvinį darbą suvoki, jog tai, ką matome tuose mediniuose lagaminuose, tai tik maža kruopelytė to, ką jautė, kuo gyveno lietuvaičiai ten, užjūryje. Taip, jie susikūrė savo gyvenimus, savo šeimas, savo požiūrius, tačiau vidumi jie išliko lietuviais, kurie be galo mylėjo Lietuvą ir žmones, mylėjo tautinę dainą, žodį ir rašytinius žodžius. Tai tarsi šalies kodas „LIETUVA“ išliko jų viduje, nors laikas ir gyvenimo aplinkybės pakito. Tad paroda „Pirmoji banga” ir yra skirta būtent Lietuvos kultūros ir istorijos paveldo dalies sklaidai.
