Vidmantas Venclovas
Kai kovo pradžioje stebėjau Prienų rajono savivaldybės bendruomenių ataskaitas, kaip jos panaudojo iš savivaldybės pagal rėmimo programas gautas lėšas, likau sužavėtas kai kurių bendruomenių idėjų tvarumo, išliekamosios vertės bei nusiteikimo įgyvendinti sumanymus.
Nors ne vieną kartą lankiausi Davatkyne, bet su Viktorija Bielevičiene pradėjau bendrauti kaip su Prienų krašto muziejaus darbuotoja. Iš karto supratau, jog jauna moteris turi idėjų ir moka išklausyti. Todėl išgirdęs, jog jinai vadovauja Šilavoto Davatkyno bendruomenei, nenustebau. Bet mane suintrigavo jos vadovaujamos bendruomenės darbai. Tiesa, Viktorija buvo kategoriškai prieš pasakymus, jog sumanymų įvykdymas – tai jos nuopelnas. Anot bendruomenės pirmininkės, be šilavotiškių, kraštiečių, visi sumanymai taip ir liktų sumanymais, o ne vykstančiais procesais.
Davatkyno bendruomenė, kaip žmonių sąjūdis, veikia seniai, bet tik 2019 m. buvo nutarta įsteigti juridinį asmenį – asociaciją, kuri iš karto ėmėsi fundamentalaus projekto – parko idėjos įgyvendinimo. Šilavote nėra vietos, kur galima būtų ateiti pabendrauti su draugais, jaunoms šeimoms pažaisti su vaikučiais, o senjorams susitikti ir aptarti dienos įvykius.
Tinkama parkui vieta buvo privataus asmens nuosavybė, bet jis sutiko parduoti vieno hektaro sklypą, ir tada prasidėjo didysis darbas – lėšų rinkimas.
Pasak Viktorijos, lėšas sklypo įsigijimui aukojo šilavotiškiai, kraštiečiai, rajono Tarybos nariai bei paramos renginių žiūrovai. Dabar vyksta sklypo teisinė registracija. O kas toliau? Viktorijos teigimu, bus ieškoma programų, kurios finansuoja tokius projektus ir ruošiamasi jose dalyvauti.
Šilavoto Davatkyno bendruomenės veikloje yra ryškus dar vienas įvykis, kuris padėjo išsaugoti vietą, kur trykšta net 18 mitologinių šaltinių. O šie šaltiniai aptikti miške šalia Naujasodžio piliakalnių. Tiesa, jei ne bendruomenės nariai, ši svarbi gamtos paveldo vieta galėjo būti sunaikinta miško kirtėjų iš Švedijos, kurie jau planavo šioje vietovėje darbus.
Prasidėjo susirašinėjimai su įmone, Aplinkos ministerija, gamtos paveldo institucija.
Švedijos verslininkai suprato situacijos rimtumą ir šiuo metu jau tvarkomi dokumentai įtraukti vietovę į saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą. Viktorijos teigimu, bendruomenė pasiryžusi paversti mitologinių šaltinių vietą lankoma turistų. Tiesa, tam reikės įdėti nemažai darbo, bet Davatkyno bendruomenės nariai tiki savo idėjomis ir nebijo iššūkių.
Aktyvi bendruomenė kol kas neturi vietos, kurioje galėtų rengti susitikimus, edukacinius projektus, įgyvendinti kitus savo sumanymus, todėl atvira visiems pasiūlymams dėl patalpų nuomos.
Viktorija, kuri šiuo metu gyvena Kauno rajone, o mokėsi Šilavoto pagrindinėje mokykloje ir „Žiburio“ gimnazijoje, pasakė, jog Šilavoto kraštas visada lieka jos širdyje ir jos dabartinė veikla bendruomenėje tai patvirtina.
„Žmonių gerumas begalinis, tik reikalinga gera idėja“, – apibendrindama pokalbį apie Šilavoto Davatkyno bendruomenės veiklą pastebėjo Viktorija.
