Vilija Čiapaitė
Kai motina ieškodavo mažosios Mildutės, visada dairydavosi baltapūkės galvelės, kuri, tarsi pienės pūkų gumulėlis, boluodavo iš toli. Ne kartą jos žvilgsnis, nuklydęs per kieme esančių vaikų galveles, užkliūdavo už netoliese žaliuojančioje pievoje ar bulvienojuose triūsiančios mažos baltos galvelės. Motina, pamačiusi, kad Mildutė mėgsta rinkti žoles, kurias susmulkinus kemša į tuščius penicilino buteliukus, jiems sudėti nupirko metalinį vaikišką lagaminuką. Šis buvo išdailintas gėlėmis, ir, kuomet mažoji juo mojuodama eidavo, jame barškėdavo buteliukai, kurie, kaip ji sakydavo, buvo vaistai.
Paaugusi Mildutė pradėjo lankyti vaikų darželį. Auklėtojos nesistebėdavo, kai vaikai, nusibrozdinę koją ar susižeidę pirštą, skubėdavo pas mažąją daktariukę, kurią jau visi vadino Piliuliu daktaru. Ji visada padėdavo nukentėjusiems, nes jos lagaminuke buvo gysločio lapų, buteliukų su švariu vandeniu, vatos, marlės. Nukentėjusiam vandeniu ir vatos gumulėliu nuvalydavo nešvarią žaizdą, patepdavo, kaip savos gamybos stebuklingu vandeniu, pridėdavo trauklapį ir aprišdavo marlės juostele. Suaugusieji stebėdavosi, nes nubrozdintos vietos greitai užgydavo, o Piliulis daktaras ir toliau rinko žolytes, kimšo į buteliukus ir pakėlęs galvą eidavo mojuodamas savo lagaminėliu, kuris barškėdavo nuo buteliukų gausos.
Ir štai kartą darželyje kažkas nukniaukė Mildutės „vaistų“ lagaminėlį. Mažoji tiek įsiverkė, kad auklėtoja nuėjo ir nupirko naują. Nuo tol Piliulis daktaras taip saugojo savo turtą, kad net eidamas miegoti jį pasidėdavo galvūgalyje.
Laikas ėjo, Mildutė suaugo, tačiau jos namuose visada galima rasti džiovintų vaistažolių. Savo pravardę ji buvo pamiršusi, tik kartą, viešint gimtinėje, susibūrę draugėn kaimynai priminė, kad vaikystėje Mildutės rankos buvo stebuklingos – jos gydė bendraamžius po nusibrozdinimų ir sumušimų ir kad ji buvo vadinama Piliuliu daktaru. Tik tuomet Mildutė suvokė, kodėl ji domisi vaistažolėmis ir jų gydomosiomis savybėmis, o prisiminusi lagaminėlį su penicilino buteliukais, prikimštais žolelių, nusišypsojo, nes tai buvo pirmasis jos žingsnelis žinių apie vaistažoles link. Nuo tol Piliulis daktaras dažnai minimas šeimos susibūrimuose ir dažnas jos klausia informacijos apie vaistažoles.
Tik gaila, kad Mildutė nesiekė medicinos mokslų. Ji taip ir netapo gydytoja. Taip ir liko Piliuliu daktaru.
