Birštono kurhauzas yra anksčiau vadintas kurorto sale, tad kurhauzo istoriją pradėkime ne nuo 1885 m. Kurorto salė buvo statyta 1858-1860 m. kurorto verslininko, Panemunio dvaro savininko Adomo Bartoševičiaus pastangomis, konkrečią datą, išnagrinėję daugybę dokumentų, ateityje dar patikslinsime. 1862 m. liepos 21 d. kurorto salę jau atrado žymūs Lietuvos elito atstovai, 1863 m. sukilimo organizatoriai. 1874 m. kurorto gydytojas Anicetas Renieras irgi labai aiškiai pasakė savo rusų kalba išleistame leidinyje „Birštono mineraliniai vandenys“: „Linksmieji sambūriai vyksta ypatingame pastate, didžioje salėje, du kartus į savaitę. Už įėjimą moka tik vyrai po vieną sidabrinį rublį. Sambūrių lankytojai, tai atvykusieji iš Lenkijos karalystės ir iš kaimyninių dvarų ir jų šeimos, vyrai su švarkais, o moterys pusnuogės“ (Birštanskyje mineralnyje vody, Vilno, 1874, p. 27). Renieras apgailestavo, kad „kam tas puošnumas, šokti iki vėlyvos nakties, iki nuovargio ir išsekimo labai pavojingas besigydančioms mineralinėmis voniomis moterimis“ ( Ten pat). 1883 m. birželio –liepos mėnesiais, praėjus 20 metų po 1863 m. sukilimo, kurorto salė girdėjo anticarinius šūkius.
Kurorto salėje 1879 m. ir vėlesniu laikotarpiu koncertavo pasaulinio lygio lenkų pianistas Ignotas Jonas Paderevskis, operos solistė Marija Salvini ir kiti. 1906 m. liepos 8 dieną kurorte kilo gaisras, ir kurorto salės dalis apdegė, ji buvo nugriauta, likusioji buvo naudojama. 20 a. 4 dešimtmečio pradžioje vyko kurorto pastatų rekonstrukcija, ir senieji pastatai, jų tarpe ir senoji kurorto salė, buvo nugriauta. 1935 m. „kurorto techninė priežiūra pavesta geriausiam mūsų architektui inžinieriui Landsbergiui (profesoriaus V.Landsbergio tėvui – V. K.). Jo kūrybinė ranka jau matyti; vilos moderniškai perdažytos, pagražintos, takai išlyginti, prie kurhauzo įrengta terasa, kurioje bus po abožūrais pridengti staliukai. Terasa elektra iliuminuota, išlyginta ir šokiams pritaikinta. Nuo atidarymo dienos (1934 m. –V. K.) parke groja vienas geriausių 5 pulko pulkininko Valeikos vedamas orkestras, kuriame yra ir simfoninių instrumentų. Iš to pat orkestro sudarytas 7 žmonių džasbandas, kuris per pietus ir vakarienę groja svetainėje“ („Lietuvos aidas“, 1935.07. 03. Nr. 149 (2412), p. 9). Pateikiame 19 a. pabaigos nublukusią nuotrauką, kurioje numanomai galėjo būti ne kažkoks vasarnamis, kaip teigia kai kurie nuotraukų kolekcionieriai, o kurorto salė. Lygindami su 20 a. pradžios kurorto sale, atrandame nemažai panašumų.
Vytautas Kuzmickas.
istorikas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas
