Vilija Čiapaitė
Jiezno kultūros ir laisvalaikio centre meno gerbėjus pasitinka Margaritos Adomavičienės tapybos ir mažosios skulptūros paroda. Menininkė tapo, kuria asambliažus ir figūras iš metalo, skirto perdirbimui. Tačiau visa tai susiję su mumis, žmonėmis. Margaritos tapybos aliejumi darbai taip pat turi savitą braižą ir minties gylio išskirtinumą. Juose gali įžvelgti ne tik mus supančios aplinkos elementus, tačiau ir gamtos vaizdinius. Menininkė savo darbuose tarsi kalba su šalia esančiu žmogumi, norėdama, kad ir jis įžvelgtų tai, ką matome kasdien ir tai tampa įprasta. Ta kalba labai prasminga, leidžianti suvokti, kad mus supanti aplinka labai graži, kiekvienam prieinama. Subtilių potėpių dėka suvoki, kad esi Margaritos darbų dalimi, kurie kviečia, kvėpuoja vienu ritmu su juos stebinčiu žmogumi.
Beje, kai kurie menininkės kūriniai įkvėpti kelionių įspūdžių. Tai taip pat labai svarbios detalės, kurias gali įžvelgti kai kuriuose darbuose.
Asambliažus ir figūras kuria iš metalo, skirto perdirbimui
Asambliažas (pranc. assemblage – rinkinys, junginys, sankaupa) yra modernizmo dailės rūšis, kai kūrinio forma surenkama iš nemeninių objektų (pavyzdžiui, senų buitinių rakandų), tam tikru būdu juos sujungiant. Dar kitaip sakant, asambliažas – tai trijų dimensijų koliažas, kuomet prie pagrindo tvirtinami objektai sukuria erdvinį-plastinį paveikslą. Jam gali būti naudojami dažai, metalas, mediena, audiniai ir kitos medžiagos bei struktūros.
Tai mes puikiai matome ir menininkės Margaritos Adomavičienės darbuose. Jie sukelia daug emocinių ir kūrybinių minčių. Juk tik gerai išstudijavus daiktą, kuriam jau buvo seniai laikas „tupėti“ šiukšlyne, formas, jam įkvepiamas naujas gyvenimas, o tai priverčia stebėtis bei žavėtis menininkės kūrybingumu.
Metalo skulptūros nėra didelės, tačiau jose jauti gyvybės pulsavimą. Juk gyvenime yra tiek neatrastų simbolių, figūrų, išraiškų, jog menininkė tarsi jas susistemina ir sudeda į vientisą kūrinį.
Apie autorę
Margarita Adomavičienė yra nepriklausoma Lietuvos menininkė, gyvena ir kuria Vilūnėlių kaime.
Tapo, kuria asambliažus ir figūras iš metalo, skirto perdirbimui.
Baigusi Panevėžio dailės mokyklą, vėliau įstojo į Kauno technikos universitetą, kur įgijo Informacinių technologijų diplomuoto inžinieriaus kvalifikaciją.
Po šeimos sukūrimo ir vaikų gimimo, Margarita kurį laiką buvo nutolusi nuo dailės, tačiau neišpildyti norai, vizijos ir svajonės nedavė ramybės, todėl vėl pradėjo kurti.
Darbuose dominuoja gamtos motyvai, simboliai ir visa tai, kas mus supa. Menininkei svarbu išreikšti savo nuotaikas, emocijas, kaip tai susiję su ją supančia aplinka, šeima ir gamta. Darbai ryškūs, ekspresyvūs, su savo vidiniais pasauliais, savo vidiniu gyvenimu. Didelę įtaką darbams daro kelionės, aplankytos šalys. Tapo aliejumi, ant drobės.
