Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją ar gydymą, dažnai girdima rekomendacija – kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, kad šis pasiektų normą. Vis dėlto, ne visi žino, kad cholesterolio norma nėra visiems vienodas rodiklis, o priklauso nuo įvairių kriterijų ir sąlygų. Apie tai plačiau komentuoja Santaros klinikos prevencinės kardiologijos poskyrio vyresnioji gydytoja kardiologė docentė Jolita Badarienė.
Cholesterolio kiekio ribą lemia daugybė veiksnių
„Cholesterolio koncentracijos norma nėra vienoda visiems žmonėms, ji priklauso nuo amžiaus, rizikos veiksnių, kitų ligų. Priklausomai nuo to, kokiai kardiovaskulinės rizikos grupei priklauso asmuo, jo siektina cholesterolio koncentracijos riba kinta. Vertinant cholesterolio koncentraciją, svarbiausia yra mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio, dar žinomo kaip „blogojo“ cholesterolio koncentracija“, – komentuoja J. Badarienė.
Pasak kardiologės, sveikiems asmenims „blogojo“ cholesterolio koncentracija turėtų būti mažesnė nei 3,0 mmol/l. Jei pacientas priklauso didelei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei bei serga širdies ir kraujagyslių ligomis, tokiomis kaip miokardo infarktas, insultas ar pacientui buvo atlikta vainikinių arterijų atvėrimo procedūra, ar nustatytos aterosklerozinės plokštelės vainikinėse ar miego arterijose, tuomet jam rekomenduojama sumažinti „blogojo“ cholesterolio koncentraciją daugiau nei 50 proc. nuo pradinės ribos iki < 1,4 mmol/l. Pacientams, kuriems dviejų metų laikotarpyje pasikartojo širdies ir kraujagyslių liga ar pakartotinai buvo atlikta vainikinių arterijų atvėrimo procedūra, rekomenduojama siekti mažesnės, nei 1,0 mmol/l „blogojo“ cholesterolio koncentracijos.
Normai pasiekti – skirtingos rekomendacijos
Nors rizikos grupei priklauso vyresni vyrai ir moterys, daugelis širdies ligų „jaunėja“. Tam įtakos be kitų veiksnių turi ir netinkamas gyvenimo būdas, suprastėjusi mityba, stresas ir žalingi įpročiai.
„Cholesterolio mažinimas – gyvybiškai svarbus kovojant su širdies ir kraujagyslių ligomis, nuo kurių Lietuvoje vis dar miršta daugiausia žmonių, – sako J. Badarienė. – Kai pacientas priskiriamas didelei rizikos grupei, arba kai cholesterolis nesumažėja laikantis dietos, jis mažinamas statinais – vaistais skirtais mažinti cholesterolį. Vertinant daugybės su šia vaistų grupe atliktų tyrimų rezultatus, matome, kad su kiekvienu 1 mmol/l „blogojo“ cholesterolio sumažėjimu gydymas didelio efektyvumo statinais apie 22 proc. sumažino didžiųjų kardiovaskulinų įvykių dažnį. Taip pat apie 20 proc. sumažėjo mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičius ir 17 proc. insultų dažnis“.
Kol cholesterolio normą galima koreguoti keičiant gyvenimo būdą, kardiologė rekomenduoja laikytis sveikos gyvensenos principų, net ir tiems, kurie turi tik nežymų „blogojo“ cholesterolio padidėjimą. Susirūpinti cholesterolio koncentracija kraujyje itin reikėtų tiems, kurie turi centrinį (pilvinį) nutukimą. Tokiems žmonėms derėtų ne tik užsiimti aktyvesne fizine veikla, bet ir mažinti suvartojamų kalorijų kiekį, o gyvulinius riebalus pakeisti augaliniais ir polinesočiosiomis riebalų rūgštimis. Rūkytą dešrą, kiaulienos karbonadą, sviestą ar grietinę turėtų pakeisti žuvis, avokadai, riešutai, ankštiniai augalai.
Vis dėlto, kardiologė pabrėžia, kad aktyvus gyvenimo būdas ir sveika mityba tinkamiausi prevencijai. Tačiau jau turintiems per didelį cholesterolio kiekį kraujyje, kūno svorio mažinimo poveikis yra gana mažas. Nutukusiems žmonėms mažinant svorį, kiekvienam 10 kg svorio sumažėjimui, „blogojo“ cholesterolio koncentracija sumažėja tik apie 0,2 mmol/l. Todėl gydytojai ragina periodiškai atlikti kraujo tyrimus ir stebėti cholesterolį bei laiku imtis veiksmų jam sumažinti vartojant statinus.
