Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyriaus turima informacija Prienų rajono ir Birštono savivaldybėse yra daugiau kaip 7000 šulinių, kurių vandenį vartoja apie 20000 gyventojų. Specialistai vykdydami 2002 m. gegužės mėn. 30 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. 250 „Dėl apsinuodijimų nitratais ir nitritais diagnostikos ir profilaktikos“ (nuo 2011 m. liepos 11 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-669 „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“), organizuoja šachtinių šulinių, kurių vandenį naudoja nėščios moterys ir kūdikiai iki 6 mėn., vandens ištyrimą.
Šachtinių šulinių vanduo buvo tiriamas dėl:
• cheminės (nitritų, nitratų, amonio kiekio),
• mikrobiologinės (žarninės lazdelės, žarninių enterokokų kiekio) taršos.
Nuo šių metų liepos 19 d. tiriamas tik dėl cheminės taršos.
Pagal higienos normų reikalavimus mikrobinės taršos geriamajame vandenyje neturi būti, leidžiamos normos: amonio – 0,5 mg/l, nitritų – 0,5 mg/l, nitratų -50 mg/l. 2010 m. Prienų rajone ir Brštone buvo ištirta 102 šachtinių šulinių vanduo, 53 iš jų buvo užteršti mikrobiologiškai, 23 buvo padidintas nitratų kiekis.
Per 2011 metų devynis mėnesius ištirta 82 šachtinių šulinių vanduo, 18 iš jų buvo užteršta mikrobiologiškai, 20 – padidintas nitratų kiekis. Nustatyta, kad 12 šulinių nitratų kiekis viršijo 100 mg/l ribas, o patys didžiausi užterštumo rodikliai buvo nustatyti 201 mg/l, 240 mg/l, 263 mg/l.
Tiek mikrobinė, tiek cheminė tarša labai pavojinga kūdikių sveikatai. Kūdikių apsinuodijimas nitritais ar nitratais vadinamas methemoglobinemija, arba „pamėlusių kūdikių“ sindromu. Kūdikiams atsiranda pykinimas, vėmimas, dusulys, pamėlsta oda ir gleivinės. Sunkiais atvejais atsiranda traukuliai, kūdikis gali mirti.
Nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi nei specifinio kvapo, skonio ar spalvos. Šio medžiagos nepasišalina virinant. Gerti nitratais ar nitritais užterštą vandenį tiek nėščiosioms, tiek kūdikiams yra pavojinga, todėl labai svarbu žinoti šachtinių šulinių vandens kokybę.
Kauno visuomenės sveikatos centras informaciją apie nėščiąsias ir kūdikius gauna, iš savivaldybėse esančių, asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Ištyrus vandenį, tyrimų rezultatai pateikiami, tiek tiesiogiai vartotojui, tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigai. Vartotojui pateikiami ne tik rezultatai, bet ir rekomendacijos, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Todėl labai svarbu, kad nėščiosios ir kūdikius turinčios mamos laiku kreiptųsi į savo gydytojus ir laikytųsi rekomendacijų.
Almiras Skiauteris, Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyriaus vedėjas
