Vilija Čiapaitė
Vakarėjantis Birštonas tarsi vėlyva gėlelė nušvito spalvomis, kurios, kaip daugelis pripažintų – rudeninės. Kas važiuoti, kas pėsčiomis nešė, rideno savo skaptuotus moliūgus į šventinio susibūrimo vietą. Čia laukė konkursas, kurio metu bus balsuojama pačių žmonių. Juk tik jie gali suprasti, kiek darbo buvo įdėta į šių įspūdingų rudens galiūnų išgražinimą.
Pagaliau vienas, ką tik iš lysvės, atsirideno atgijęs moliūgų moliūgas ir pakvietė susirinkusius pasigrožėti jo daržo brolių įžiebimo akimirka.
Vaikščiodami tarp moliūgų visi pastebėjo vazas su numeriu. Čia buvo registruotų konkursui daržovių šeimininkų konkursiniai numeriai. Juk gavus keletą kaštonų reikėjo išrinkti gražiausią ir kaštonais atiduoti balsus.
Susirinkusius pasveikinti ir kartu pašėlioti atvyko ir Birštono merė Nijolė Dirginčienė.
Čia pat pakvipo gardžiu viralu. Nuskubėjau ir pripažinau – jei neragavai moliūgienės ir nesukrimtai riekelės duonos su moliūgais, vadinasi nebuvai šventėje. Oi, visi šveitė sriubą ir kramsnojo duonelę! Jos teko ir laukinėms antytėms, kurios suplūdo prie krantų. Kaip atsisakysi tokio malonumo – pasigardžiuoti sveikuoliška duonos riekele!
Labai greitos rudens sutemos priėmė visus į savo glėbį. Tačiau akyla akis pamatė į prūdo vandenį sugulusius medžių atšvaitus. O šis tarsi atgimė! Tolėliau Birštono meno mokyklos auklėtiniai kartu su mokytojais paruošė įspūdingą plaukiojančią instaliaciją, kuri džiugino susirinkusius. O ant krantų susirinkę moliūgai mėtė šviesos atšvaitus vandens paviršiumi, tarsi sakydami, jog šventė dar tik įsisiūbuoja! Niekas nepraėjo pro šalį ir stebėjosi birštoniečių išradingumu. Grožis tikrai įspūdingas ir nepakartojamas! Na, o muzikos skyriaus auklėtiniai kartu su mušamųjų klasės mokytoju Kęstučiu Didvaliu taip būgnais grojo, jog norėjosi net ir pašokti.
Vaikų būrelis „Švenčių kūrimas su „Čiulba ulba“ organizavo orientacinį žaidimą. Šurmuliavo pašėlęs ir ganėtinai šiurpus vaikų būrelis su žaidimo dalyviais, tad ir jaunieji birštoniečiai norėjo kuo greičiau išbandyti šį daug paslaptingumo ir nenuspėjamumo turintį užsiėmimą.
Almėjo Birštonas nuo vaikų ir suaugusiųjų šurmulio. Tačiau dar laukė daug darbo, nes reikėjo suskaičiuoti kaštonus ir identifikuoti moliūgų savininkus.
Pakalbinta viena iš organizatorių Dovilė Adamonytė pasidžiaugė sakydama: „Džiaugiamės, kad kiekvienais metais prie moliūgiadienio šventės prisijungia vis daugiau partnerių ir draugų! Šiais metais visus šventės dalyvius ir svečius UAB „Už tave“ įkūrėjas Vytautas Jokimas vaišina nuostabaus skonio moliūgų sriuba ir karšta arbata. Na, o prie sriubos visi galės paragauti „Lietuvos kepėjas“ duonos su moliūgų sėklomis. Pusryčių duona skrudinimui su moliūgų sėklomis – tikras baltymų šaltinis ir mažas cukrų kiekis, tikra jėgų duona! Kviečiame visus pasivaišinti ir nesušalti, kol lauksime apdovanojimų!“
O aš lėtai vaikščiojau nuo vieno moliūgo prie kito. Stebėjausi meistrų išradingumu. Čia moliūgai švietė banginukais, iššieptais dantimis, kaukolėmis, angelais ir dar kitomis esybėmis. Kitur gi moliūgų papuoštas medis kvietė žvilgterėti viršun, kur mėgavosi iš sulinkusios cukinijos pavaizduotas banginukas – Birštono simbolis. Visų nesuminėsi, tačiau čia vaikščiodami visi užsikrėtė gera nuotaika ir linksmybėmis!
