Vilija Čiapaitė
Išlaužo miestelis apipintas net dviem pasakojimais, kaip prieš 275 metus jis atsirado gražioje gamtos apsuptyje. Čia gyvenantieji didžiuojasi miestelio istorija, gražia bažnyčia ir žmonėmis. Pasak padavimų, „Kur dabar stovi Išlaužas, buvo didelis miškas. Kartą pakilo baisi vėtra. Praeidama ji išlaužė daugybę medžių.. Atsirado tikras išlaužymas.Tuomet žmonės šakas ir šaknis sudegino, o iš medžių pasistatė namus.
Taip išlaužymo vietoje atsirado Išlaužo kaimas“. Kitas padavimas sako, kad didžiulis lokys „išlaužė mišką, taip padarydamas vietos sodyboms kurtis“. Pirmieji Išlaužo gyventojai vertėsi miško darbais. Įsikūrus grafų Tiškevičių dvarui, sparčiai plėtėsi ir kaimas. 1925 m. pradėta kuri Išlaužo parapija, o 1933 m. buvusio dvaro vietoje pastatyta Švč. Mergelės Marijos Krikščionių pagalbos mūrinė bažnyčia.
Aplink Išlaužą driekiasi prūdai, kuriuose nardo karpiai. Gyventojai tuo didžiuojasi, nes jie per tą karpio uodegą žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Be to, miestelio gyventojai žino, kaip išvirti gardžią žuvienę. Ir ne paslaptis, kiekviena šeimininkė turi savo recetą, tad jei norėtųsi paskanauti pačios pačiausios, tektų aplankyti kiekvieną kiemą ir smagiai bendraujant su iškalbingaisiais išlaužiškiais išsrėbti ne vieną lėkštę skaniausios sriubos.
Išlaužo krašto vasaros šventė „Šventupės vingiais…“
Išlaužo seniūnijos erdvėje vaikus linksmino „Burbulų dėdė“. Krykštavimas, juokas ir linksmi šūksniai kvieste kvietė pažiūrėti jų linksmybes. Debesys burbulų, vandens srovės – viskas buvo linksmybių šaltinis. Ką jau sakyti, jei ir suaugusieji džiūgavo it vaikai.
Vieta, kurioje virė žuvienė, buvo paruošta linksmybėms ir virimui. Puodai jau užkaisti, o virėjai dėjo į juos žuvis ir slaptus ingridientus, mat laukė gardžiausios žuvienės meistro kokursas! Aplink, kaip tikras gaspadorius, seniūnas Tomas Skrupskas vaikščiojo ir domėjosi, ar ko netrūksta, ar reikia pagalbos.
Prie medžio atremta drobė laukė išlaužiškių su dažais ir teptukais. Kūrybos akcijos metu buvo siūloma kiekvienam kažką nupiešti Išlaužui. Seniūnas patikino, jog šis paveikslas kabos seniūnijoje, primindamas, jog 2019 metais buvo švenčiama Išlaužo miestelio 275 metų sukaktis.
Scenoje ne vieną dainomis pakerėjo Išlaužo vokalinis ansamblis, Ilgakiemio moterų vokalinis ansamblis „Jiesia“. Gera buvo matyti Prienų krašto vokalistų, šokėjų iš Balbieriškio (vyresnių liaudies šokių kolektyvas „Ringis“, folkloro ansamblis „Dūmė“), Prienų kultūros ir laisvalaikio centro vokalinės grupės „Aksomas“ pasirodymus.
Vaikai, kaip ir suaugusieji, susidomėję tai glostė, tai bandė pakalbinti ponį, kuris klausė tik jaunosios savo šeimininkės.
Pagaliau žuvienės valgymas užgožė besidairymus. Sriubą virė Purvininkų, Šaltupės ir Išlaužo virėjai. Kiekviena savaip skani. Benardydama tarp virėjų sužinau, jog į žuvienę įdėjus karosiukų ji įgauna saldoką skonį. Tad, jei taip ilgiau pabuvus, galima sužinoti ir daugiau žuvienės virimo paslapčių!
Tarp susirinkusių galima buvo pamatyti ir Išlaužo kleboną tai su vienu, tai su kitu kalbantis. Galėjai suprasti, jog jį gerbia vietiniai ir džiaugiasi jo buvimu.
Paėjėjusi tolėliau nuo šurmulio mintyse sudėliojau akcentus… Besileidžiančios saulės atšvaituose maudėsi sidabriniai Išlaužo bažnyčios bokštai, netoliese krykštė jaunoji Išlaužo karta, o pievelėje renginiu žavėjosi vyresnieji išlaužiškiai. Juk toks jubiliejus būna ne visada, o dar gaspadoriška seniūno ir kultūros darbuotojų bendrai supinta pynė, skirta šio krašto žmonėms, visus dar labiau sujungs, suklijuos bendram darbui – puošti savo miestelį, kaimus, vienkiemius.
