Vilija Čiapaitė
„Būk Birštone!“ – ne tik šėliojimas, bet ir ramybės paieškos. O jos galėjai atrasti.
Taip eidama J. Basanavičiaus aikštės link, pamačiau nuostabų vaizdą… Terasoje sėdinčias dvi pagyvenusias damas, lėtai, su pasimėgavimu, gurkšnojančias kavą ir tyliai besišnekučiuojančias. Susigundžiau ir aš užsukau į Žanetos Deltuvienės gaivius kvapus beskleidžiančią krautuvėlę. Čia aptikau šokoladinių atviručių su Birštono vaizdais, muilo su gintaro dulkėmis. Jau nekalbant apie ekologinius maisto produktus.
Tačiau dar labiau sužavėjo lauko terasoje augančios bulvės, kurios nuostabiai atrodė vazonuose ir traukė akį, o tolėliau magiškai viliojo prieskoninės žolelės.
Kiekvieną atėjusįjį pasitikdavo juodas katinas. Jis įdėmiai nužvelgdavo svečius ir ramiai įsikūręs tupėjo terasoje, suteikdamas dar malonesnę akimirką, nuramindamas ne vieną…
Taip besėdint girdėjosi muzika, suteikdama savotiškų minčių, jog būtina būti Birštone!
