Žygimantas Janavičius pakviestas į Lietuvos rinktinę
Gabrielė Miknevičiūtė
Krepsinis.net
Pirmadienio vakarą Lietuvos rinktinės vyrai rinkosi į pirmąją treniruotę Vilniaus „Ryto“ arenoje, kur pradėjo ruoštis mačams su Olandijos ir Italijos nacionalinėmis komandomis. Lygiai po metų čia sugrįžo ir įžaidėjas Žygimantas Janavičius, kuriam pastarasis laikotarpis nebuvo lengvas.
Neblogai sezoną Braunšveigo „Lowen“ klube pradėjęs lietuvis buvo priverstas sustoti balandį. O sustabdė jį kryžminių kelio raiščių trauma. Vieną rimčiausių traumų krepšininkams patyręs Ž.Janavičius jau buvo žinojęs, ką reiškia dar 2012 metų pabaigoje susižeisti kryžminius kelio raiščius, tad iškart buvo nusiteikęs, jog reabilitacijos procesas laukia ilgas bei reikalaujantis kantrybės.
Vis tik grįžti į aikštę įžaidėjui pavyko prabėgus 9 mėnesiams po traumos, kas yra neblogas terminas tokioje situacijoje, ir tą jam padaryti leido pasikvietusi Prienų „Skycop“ komanda.
Ž.Janavičius džiaugiasi, kad pavyko tinkamai atlikti reabilitaciją su profesionalais – Kauno „Žalgirio“ fizinio rengimo treneriais. Jiems atakų organizatorius yra labiausiai dėkingas už tai, koks yra dabar. „Tai – didelis laikotarpis. Vieni krepšininkai grįžta po metų, kiti – po 6 mėnesių. Mano laikotarpis buvo optimalus, buvo padaryta puiki reabilitacija su puikiais treneriais. Viskas buvo dėliojama tikslingai, kad darbas būtų ne tik su koja, bet ir su galva – kad dingtų tos baimės.
Į aikštę grįžau pasiruošęs, dabar esu ir rinktinėje ir dėl to džiaugiuosi – ne visiems taip pavyksta. Bet tai tik pradžia, dar tik du mėnesiai, kaip esu grįžęs, turiu dar didesnių tikslų užsibrėžęs sau, ką turiu gerinti, bandysime tai pasiekti“, – Krepsinis.net sako Žygis.
Tik gerais žodžiais jis prisimena buvusią savo komandą, kuri jį palaikė sunkiu momentu: lietuviui patyrus traumą, „Lowen“ žaidėjai pagerbė jį apsivilkdami apšilimui marškinėlius su jo pavarde bei numeriu. „Vokietijoje turėjau puikius santykius su visais. Tai man buvo pirmas išvažiavimas į užsienį, pradžia sezono buvo gera, bet po rinktinės buvo šiek tiek sunkesnis laikotarpis. Gal tada pajaučiau ir tą pirmo legionieriaus sezono spaudimą. Apie komandą galiu pasakyti tik geriausius žodžius.
Tas pagerbimas suteikia motyvacijos, parodo, kad tave mylėjo ir gerbė kaip žaidėją. Reikia toliau judėti į priekį, atsigauti, ir vėl atsidurti tarp tokių žmonių, kurie myli krepšinį ir gerus santykius“, – kalba Ž.Janavičius.
29-erių Ž.Janavičius – nebe naujokas rinktinėje, nors šiame FIBA „lange“ spėjo sužaisti tik du mačus. Žinoma, dėl anksčiau minėtos priežasties. Tačiau išvydęs jo žaidimą Prienuose po traumos D.Adomaitis liko labai maloniai nustebęs. „Jis labiausiai mane nustebino tuo, kad grįžo užtikrintai, fiziškai gerai atsistatęs po traumos ir tikrai jo gynyba kokia buvo gera, tokia liko. Vadovavimas komandai – taip pat“, – sugrįžusį auklėtinį gyrė treneris.
Malonu tai girdėti ir įžaidėjui, kuris pripažįsta, kad su tokia diagnoze susidurti nėra lengva, o galimybė iškart grįžti ir į nacionalinę komandą jam suteikia puikų postūmį.
„Smagu sugrįžti, smagu, kad treneris pastebėjo po traumos. Grįžtant neturėjau daug tikslų ir lūkesčių, bet krepšinio ilgesys davė impulsą man ir atkreipė trenerių dėmesį. Džiaugiuosi, kad jie nori išbandyti, kaip aš atsigavau. Tie mėnesiai be krepšinio nebuvo tokie sunkūs, nes buvo tikrai daug darbo. Sunkiausia buvo gavus traumą sužinoti diagnozę – tada žinai, kas tavęs laukia. Man tai jau teko anksčiau. Atrodo, viskas sugriūva. Tačiau pasirinkus gerus gydytojus, išsioperavus, viskas vyksta tik geryn ir tas noras grįžti į aikštę stumia pirmyn. Tas reabilitacijos periodas nebuvo toks sunkus, bet pati diagnozė kerta per galvą. Vieniems pavyksta susitvarkyti, kitiems – ne“, – mano krepšininkas.
Kalbant skaičių kalba, Ž.Janavičius puikiai grįžo į „Skycop“ gretas, iškart tapdamas geriausiu komandos žaidėju. Kol kas jis spėjo „Betsafe–LKL“ sužaisti šešis mačus, kuriuose per 30 minučių pelno po 13,7 taško, atkovoja 1,8 kamuolio, atlieka 6,8 rezultatyvaus perdavimo ir renka po 18,8 naudingumo balo.
Kadangi komandoje jis neilgai, tarp geriausių lygos žaidėjų Ž.Janavičius dar nebus įtrauktas, tačiau tokie skaičiai iš esmės jam leidžia pirmauti lygoje ir pagal rezultatyvumą, ir pagal rezultatyvius perdavimus, ir pagal naudingumą.
Sugrįžimas – tikrai fantastinis. „Ne visų žaidėjų akys blizga, bet turint tokius penkis kaip Žygis, galėtume žaisti lygiai“, – po mačo su „Žalgiriu“ auklėtinį gyrė Virginijus Šeškus.
Sprendimą grįžti konkrečiai į Prienus, kur jis jau žaidė 2012–2014 m., lėmė keli motyvai, sako Ž.Janavičius: šalis, šeima, pažįstama organizacija, neįtemptas rungtynių grafikas. „Neforsavau nieko, bet teko šiek tiek sportuoti su jais ir sprendimą lėmė lokacija, pažįstami žaidėjai, o ir esu jau žaidęs pas Virgį. Kitų variantų kaip ir nebuvo labai užtikrintų, nors galėjau ir laukti, nes nebuvo daug laiko praėję. Bet gerai, kad arti namai, pagausėjusi šeimyna – taip gavosi, kad likau čia. Žinojau, kad seka vienos rungtynės per savaitę, kad treneris lanksčiai žiūrės, jei man kelis reaguotų – leistų pailsėti“, – sako įžaidėjas, besišypsantis, kad kol kas trūksta fizinės ištvermės ir galimybių pašokti. Tačiau tai jis žada atgaivinti su laiku.
Tačiau nors pačiam sugrįžimas į aikštę ir yra puikus, Prienų komandai trūksta pergalių. „Norisi, kad komanda žaistų, nes tik geri komandos rezultatai padaro tave geru žaidėju“, – tvirtai sako Žygis.
„Skycop“ (7/15) šiuo metu LKL pirmenybėse yra aštunta, nors nuo šeštoje vietoje esančios Utenos „Juventus“ (8/14) ją skiria tik pergalė. Įšokti į pajėgiausių komandų penketą jau bus labai sudėtinga, nes ten tvirtai įsitaisiusios yra ne tik „Žalgirio“, Vilniaus „Ryto“, Klaipėdos „Neptūno“ ir Panevėžio „Lietkabelio“ komandos, tačiau ir puikiai šiuo metu atrodanti Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ (13/9) ekipa.
Prienų komanda prieš sezoną atrodė kaip viena favoričių būti geriausių ketvertuke su Martynu Gecevičiumi, Arnu Labucku, Mindaugu Lukauskiu ir Lavrinovičiais priešakyje, tačiau viskas ėmė klostytis kitaip, nei tikėtasi. „Ne man spręsti apie tai: kai komanda žaidžia blogai, atrodo, pilna tų problemų. Bet tas turnyrinės lentelės vidurys yra įtemptas, nuo šeštos vietos iki aštuntos atstumas nėra didelis. Netrukus seks kelios rungtynės su mūsų varžovais – „Šiauliais“, „Nevėžiu“, „Pieno žvaigždėmis“, „Juventus“. Ten mes turime imti taškus. Žiūrėsime, kartais vardai nesudaro komandos, turi sutapti ir vardai, ir treneriai, ir chemija, ir vienas kito žinojimas. Gal ta pradžia buvo su dideliais lūkesčiais: buvo didelis spaudimas treneriams, žaidėjams. Gal su jais jie nesusitvarkė. Bet nereikia laidoti sezono, turime dar nemažai laiko, yra pusantro rato, kai galime kilti aukštyn“, – tikisi Ž.Janavičius.
Pralaimėjimai kerta per atmosferą rūbinėje, neslepia jis. Bet gelbėtis Prienai žada patirtimi. „Kai ateini po pralaimėjimų, atrodo, ant visų pyksti, ant tavęs visi pyksta – nėra taip gerai komandai. Bet komandų stiprumą parodo situacijos, kai tau nesiseka – kaip sugebi tada iš to lipti ir rasti bendrą kelią. Pas mus yra patyrusių žaidėjų, kurie žino, kaip elgtis, tai gaisro ir panikos nėra. Vis tik turime save spausti, jaučiame, kad turime didelę atsakomybę ant pečių ir turime kilti aukštyn. Kitaip nieko nebus. Jei gausime stiprius varžovus pirmame etape atkrintamosiose… Bet pirma reikia dar pagalvoti apie patekimą į jas“, – patikslina jis.
Geriausias vaistas dabar „Skycop“ būtų pergalės. Per artimiausius aštuonis turus lauks šeši mačai su antro penketo komandomis, vienerios rungtynės su „Rytu“, vienos – su „Pieno žvaigždėmis“. „Reikia poros pergalių, kad atsikvėptume. Buvo pora šansų, bet paleidome juos – prieš „Šiaulius“, „Nevėžį“. Tos pergalės būtų mus pastūmusios aukštyn ir pridėjusios didesnio pasitikėjimo savimi. Trūko gal ir rotacijos žaidėjų, traumos persekiojo mus – daug aspektų susidėjo.
Psichologiškai sunkus sezonas ir treneriui: tiek šiemet, tiek pernai. Visi tikėjosi būti aukščiau, todėl ir Virgis spaudimą jaučia, bet Virgis tvirtas vyras, kaip ir mes tvirti žaidėjai – kilsime aukštyn“, – šypsosi komandos lyderis.
Žodžiai „džiaugiuosi“, „smagu“ ar „laimingas“ iš Ž.Janavičiaus lūpų skambėjo nuolat viso pokalbio metu. Jam išties daug reiškia grįžti į rinktinę. Tik visiems jis primena ir tai, kad nors nacionalinė komanda nėra pajėgiausia dabar, tačiau eilė žaidėjų rikiuojasi už dabartinio dvyliktuko nugaros. „Tai normali kaita, treneriai turi savo idėjų, nori pamatyti kai kuriuos žaidėjus, dėliojasi gal ir vasaros planus.
Užsitikrinus bilietą į pasaulio čempionatą jie turi savų tikslų. O kaip visi kalba, kad dabar yra antra rinktinė… Dabar jie surinko, ką mato, ką gali ir manau, nereikia mūsų taip labai nuvertinti. Už mūsų irgi yra žaidėjų, kurie čia norėtų būti (Šypsosi).
Esu laimingas čia ir bandysiu padaryti viską, ko reikalauja, ir gal dar daugiau – tada būsiu dar laimingesnis“, – gera nuotaika tryško Ž.Janavičius.
