Šiandien netekau savo draugių. Paskutinių trijų išlikusių stoties liepų. Važinėju į darbą Jiezno gimnazijoje maršrutiniu autobusu ir du kartus per dieną penkias dienas per savaitę būnu autobusų stotyje. Kartu su liepomis atlaikėme statybas ir kelio darbų chaosą, lakstymą dulkėse šalia dirbančių ekskavatorių (aš laksčiau, jos stovėjo). Mačiau kaip virsta Vytauto gatvės medžiai, nes juk platus šaligatvis yra šventas reikalas. Netikėjau savo akimis, mano trys liepos visame darbų įkarštyje išstovėjo lentomis uždengtais kamienais ir, galiu patvirtinti, neišplėšytomis šaknimis. Ir štai, kai jau viskas baigėsi, savivaldybės vadai ploja rankomis, ir aš kartu su jais, ką matau išlipusi iš autobuso niūrią vasario 4 dienos popietę? Nebematau savo sunkių dienų bičiulių, o matau apgenėtus strampus.
Aš juk pilietė, Prienų gyventoja, po mėnesio, kovo 3 dieną, mano žodis bus ypatingai svarbus. Einu ieškoti atsakymo į klausimą „kas ir už ką?“. Ir čia prasideda linksmoji dalis. Vyriausioji specialistė Ilona Ramanauskienė telefonu aiškindama mini Kelių direkcijos sužalotas medžių šaknis, kažkokią kolektyvinę atsakomybę ir siunčia pas miesto seniūną, kurio prašymu ji išdavė leidimą. Prienų seniūnas muistosi, nuvesdamas kalbą nuo trijų konkrečių liepų prie jau iškirsto Stadiono beržyno ar dar tik ketinamo kirsti Revuonos parko. Liepų defektu įvardija jau ne šaknis, o sužalotą kamieną ir siunčia mane su kolege atgal pas Iloną Ramanauskienę. Tiesa, dar pasigaili, kad neįrašinėja mūsų pokalbio. Aš irgi gailiuosi, kad pokalbis neįrašinėjamas, nes seniūnas mini kažkokius svarbius asmenis iš savivaldybės. Būtent jų nurodymu Prienuose kertami medžiai, tačiau seniūnas griežtai atsisako nurodyti jų pavardes. Savivaldos rinkimai artėja, pretendentų į aukščiausią postą daug, gal būtų laikas išlįsti iš šešėlio? Aš juk savo pavardės ir pažiūrų neslepiu.
Jolita Stačiokaitė
Taigi tie medziai supuve, sergantys, juos naujus atsodinti reikia, kelia jau pavoju krentancios sakos. Suprantama kad kelia nostalgija jums, kaip ir kiekvienas akmuo, bet gyvenimas juda, ir viskas keiciasi.
prokuratūra ir išsiaiškins, kurioje vietoje tie medžiai sergantys (buvo)
Net nezinau ka ir pasakyti. Niekur nemacius kad taip medzius kirstu. As buvusi Prienu gyventoja. Prienuose uzaugau. Pamenu kai kirto medzius vytauto gatvej, pamenu ir kai kirto medzius savivaldybes aikstej. Kerta ir vel. Kazkokia medzius kirtimo manija. Pasibaisetina. Liudna, kad niekas neiskeicia ir kad zones nereaguoja. Panasu kad medis nieko nereiskia. . Prienai atrodo kaip liudna asfalto dykuma. Geda tiems, kas tokius sprendimus priima ir parasa deda. Galetumet gal patys sau galvas pasikapoti. . Gal kas protingesnis jusu vieta uzimtu.
Dekui straipsnio autorei uz sios problems iskelima, neabejinguma ir kova. Saunuole.
Medziai neataugs bet gal zones ir valdininkai pakrapstys galvas siek tiek ir pagalvos ka mes darom ir del ko? Mentalitetas turi keistis nes neisivaizduoju kuo reikes kvepuoti ir I ka ziureti siam miestely. Panasu kad i pralekencias furas ir kvepuoti dulkemis.
Yra miestelio šeimininkai. Liepas sodino Steponkevičiai, Dukavičiai, Pempės ir kiti grožio mylėtojai. Mane traukė tik stadionas. Tai bent atsižaisiu – tegul kiti bėgioja. Merais visi galėjo būti. Sugriauti lengva, o puošti sunku. Žmonės turi gyventi žmoniškai.
čia pas juos visus, savivaldybininkus, manija ant to kanto – medžiu kirtimo. Liga