Rudens mozaika iš dainų ir melodijų

Žemdirbiams, baigusiems sunkius šių metų laukų darbus, savo užaugintomis gėrybėmis pripildžiusiems aruodus ir parduotuvių lentynas, atsidėkoti nelengva, nes sunku surasti tokius žodžius, kuriais būtų galima įvertinti jų triūsą, dovanojantį sotį ir gausą, neįmanoma pritaikyti jokio mato tam, kuo jie mums nusipelno. Gal visų geriausia ir svarbiausia yra ne žodžiai, ne raštai ar kalbos, o jų kasdienio ir taip reikalingo darbo įvertinimas. Tik tas, kas valgo savo rankomis užaugintas bulves, kas gali nudžiuginti savo vaikus savojo sodo obuoliais, o ant stalo kasdien deda paties keptą ruginę duoną, tik tas gali pilnutinai suprasti žemdirbio vargą ir laimę. Gal ir riečia nosį laukuose barstomo mėšlo kvapas, gal nedailios ir sugrubusios kaimiečio rankos, gal nerangios jo kalbos, bet ar dėl to reikia jį niekinti ir kvailinti? Kvatojosi gausiai susirinkę į Stakliškių kultūros ir laisvalaikio salę žmonės, tokius pasipūtusius miesčionis išjuokiančias parodijas stebėdami, o šią gausią juoko dozę jiems dovanojo „Geluonies“ aktoriai, puikiai išmanantys, kaip į dienos šviesą ištraukti ydas ir klaidas. Naują šokių programą žiūrovams paruošė jaunosios šokėjos, o vokalinio ansamblio ir duetų atliekamos dainos buvo palydėtos plojimais ir pritarimo šūksniais. Ir koks gi koncertas be kapelos! Muzikantų melodijos ir smagios dainos taip ir masino kojas trepsėti, bet išeiti pašokti, pasisukti valsiuko ritme išdrįso tik seniūnijos vadovai. Bet ir be šokių buvo smagu palinguoti, paploti ir padainuoti kartu su  savo laiką, jėgas ir gabumus žmonių linksmybėms aukojančiais saviveiklininkais, kurie, kaip Janina, Ramūnas ir Vincas, suspėja ir kultūros centre repetuoti, ir bažnyčios chore giedoti. Už tai jiems, o taip pat ir derliumi besidžiaugiantiems žemdirbiams, nuoširdžiai padėkojo KLC direktorė Asta Keblikienė, seniūnas Gintautas Kaminskas ir jo pavaduotoja Nijolė Ivanovienė, klebonas Alfredas Rukšta ir klebonijos šeimininkė Marija Kurtyka. Ir nors salėje buvo šilta ir smagu, bet atėjusį rudenį priminė Stakliškių vidurinės mokyklos mokinių meniškai išpjaustinėti moliūgai – žibintai, pageltusių lapų pynės. Liūdėti dėl praėjusios vasaros, besibaigiančių metų tikrai nereikia, nes kiekvienas metų laikas savaip gražus ir malonus, tereikia pasistengti įžvelgti grožį kad ir menkiausiuose kasdienybės dalykuose. O tam labai padeda graži daina, smagus šokis ir širdžiai maloni muzika, kuriuos stakliškiečiams dovanojo kultūros ir laisvalaikio centro darbuotojai ir saviveiklininkai.